Sclerotialinė arba baltoji puvė

Maria Popova, florist
Last reviewed: 29.06.2025

Sklerotinis arba baltasis puvinys (sclerotinia sclerotiorum) yra grybelinė liga, pažeidžianti įvairius žemės ūkio, dekoratyvinius ir miško augalus. Baltasis puvinys yra viena iš labiausiai žalojančių ligų, padarančių didelių nuostolių žemės ūkyje, ypač tokiems augalams kaip saulėgrąžos, sojų pupelės, pomidorai, pupelės, kopūstai, taip pat sodo augalams ir gėlėms. Ligai būdingas spartus vystymasis ir didelė augalų audinių žala, dėl kurios jie irsta. Sklerotinis puvinys sukelia stiebų, šaknų, vaisių ir žiedų puvimą, dėl kurio gerokai sumažėja derlius ir produkcijos kokybė.

Straipsnio tikslai:

Šio straipsnio tikslas – pateikti išsamią informaciją apie baltąjį puvinį, įskaitant jo simptomus, priežastis, diagnostikos metodus ir gydymą. Perskaitęs straipsnį, skaitytojas išmoks:

Atpažinkite baltojo puvinio požymius.
Supraskite veiksnius, prisidedančius prie ligos vystymosi.
Tinkamai diagnozuokite baltąjį puvinį ir atskirkite jį nuo kitų ligų.
Naudokite veiksmingus šios ligos kontrolės metodus.
Įgyvendinkite prevencines priemones, kad sumažintumėte infekcijos riziką.

Ligos simptomai ir požymiai

Baltojo puvinio simptomai pasireiškia įvairiose augalo dalyse, įskaitant šaknis, stiebus, lapus, žiedus ir vaisius. Liga paprastai prasideda nuo apatinių augalo dalių ir palaipsniui plinta aukštyn.

Šaknų ir stiebo pagrindo infekcija:
- Baltasis puvinys dažnai prasideda nuo šaknų infekcijos, ypač augaluose, auginamuose permirkusioje dirvoje arba prastos drenažo sąlygose. Užkrėstose vietose atsiranda vandeniu sušlapusių dėmių, kurios greitai didėja.
- Ant šaknų ir stiebo pagrindo atsiranda minkštų, vandeniu sušlapusių pažeidimų, kurie gali virsti nekroze. Šios vietos gali tapti baltos ir padengtos miltligę primenančiu sluoksniu, būdingu baltajam puviniui.
Stiebo ir ūglio infekcija:
- Ant stiebų atsiranda vandeniu sušlapusių dėmių, kurios laikui bėgant suminkštėja ir lengvai suyra. Šios vietos pasidengia balta grybo grybiena.
- Pažeistose vietose atsiranda būdingos baltos grybienos masės, kurios vėliau pradeda tamsėti. Grybelis gali prasiskverbti į augalo kraujagyslių sistemą, sutrikdydamas transpiraciją ir vandens tiekimą.
- Galiausiai stiebai lūžta ir žūsta, o augalas praranda savo stabilumą.
Gėlių ir vaisių infekcija:
- Užkrėstos gėlės praranda formą, tampa vandeningos, minkštos ir pradeda pūti. Žiedai virsta pilkomis arba rudomis masėmis, kuriose susidaro skleročiai (kieti grybelio kūnai).
- Ant vaisių, tokių kaip pomidorai, saulėgrąžos, kopūstai ar pupelės, taip pat atsiranda vandeniu išmirkusių dėmių, kurios palaipsniui virsta puviniu. Vaisiai suminkštėja, pasidengia baltu grybiena ir suyra.
- Baltojo puvinio pažeisti vaisiai ir sėklos praranda savo kokybę ir tampa netinkami pardavimui ar perdirbimui.
Skleročių susidarymas:
- Vėlesnėse ligos stadijose ant pažeistų augalo dalių gali susidaryti skleročiai – juodos arba tamsiai rudos spalvos dariniai, kurie vėlesniais metais tampa infekcijos šaltiniais. Šie skleročiai dažnai randami yrančiuose augalo audiniuose, tačiau gali būti matomi ir paviršiuje.
Bendras augalo vytimas:
- Esant stipriam baltojo puvinio užkrėtimui, augalai greitai vysta, praranda turgorą, lapai gelsta, o šaknys ir stiebai suyra. Dėl to augalas žūsta.

Baltojo puvinio etiologija

Baltojo puvinio sukėlėjas yra grybelis sclerotia sclerotiorum, priklausantis sclerotinia genčiai (sclerotiniaceae šeima). Tai vienas agresyviausių patogenų, turintis platų šeimininkų spektrą. Grybelis gali užkrėsti daugiau nei 400 augalų rūšių, įskaitant daugelį žemės ūkio kultūrų, dekoratyvinių augalų ir net miško augalų.

Pagrindinis sclerotinea sclerotiorum bruožas yra jos gebėjimas formuoti skleročius – specializuotas struktūras, kurios gali išgyventi dirvožemyje ir augalų liekanose ilgą laiką (iki kelerių metų). Šios struktūros yra kietos, juodos arba tamsiai rudos spalvos dariniai, kurie padeda grybeliui išgyventi nepalankiomis sąlygomis. Kai sąlygos tampa palankios augimui (drėgna ir šilta aplinka), skleročiai sudygsta, sudarydami naujas infekcines struktūras – askosporas ir grybieną.

Baltojo puvinio gyvavimo ciklas

Sklerotinijos sclerotiorum gyvavimo ciklas yra sudėtingas ir apima kelis pagrindinius etapus:

Skleročių dygimas: grybelis gali išgyventi kaip skleročiai dirvožemyje ir augalų liekanose nepalankiomis sąlygomis. Susidarius palankioms sąlygoms (drėgmei, šilumai), skleročiai pradeda dygti, sudarydami grybieną, kuri prasiskverbia į augalo audinius.
Infekcijos procesas: skleročių dygimo metu susidariusios askosporos plinta per vėją arba vandenį ir nukrenta ant augalų, juos užkrėsdamos. Sporos prasiskverbia į augalo audinius per pažeidimus arba natūralias angas, tokias kaip žiotelės.
Grybienos vystymasis: grybiena vystosi augalo audiniuose, naikina ląstelių sieneles ir absorbuoja maistines medžiagas. Tai sukelia augalo audinių irimą ir žūtį.
Naujų skleročių susidarymas: grybeliui suskaidžius augalo audinius, augalo paviršiuje susidaro nauji skleročiai, kurie gali likti dirvožemyje ir toliau užkrėsti augalus ateityje.
Ligos išlikimas: skleročiai gali ilgai išgyventi dirvožemyje ir augalų liekanose, todėl infekcija gali pasireikšti vėlesniais sezonais. Tai skatina ligų plitimą ir patogenų kaupimąsi.

Baltojo puvinio vystymosi sąlygos

Baltasis puvinys vystosi esant tam tikroms klimato ir dirvožemio sąlygoms:

Didelė drėgmė: grybelis sclerotiorum mėgsta drėgną aplinką, kurioje jo sporos gali aktyviai dygti. Ypač pavojingi užsitęsęs lietus, rūkas ir didelė oro drėgmė.
Temperatūra: optimali ligai vystytis temperatūra yra 18–24 °C, nors grybelis gali augti ir aukštesnėje temperatūroje. Tačiau aukštesnė nei 30 °C temperatūra gali sulėtinti ligos progresavimą.
Prasta ventiliacija: tankūs augalai ir prasta oro cirkuliacija sukuria drėgnas sąlygas, kurios palankios baltojo puvinio vystymuisi.
Prastas drenažas: permirkęs dirvožemis ir prastas drenažas sudaro palankias sąlygas skleročiams išgyventi dirvožemyje ir užsikrėsti šaknimis.
Augalų pažeidimai: mechaniniai pažeidimai, kenkėjai ar kitos ligos gali susilpninti augalus ir leisti grybeliams prasiskverbti į augalų audinius.

Netinkama priežiūra:

Per didelis arba nepakankamas laistymas: perlaistymas permirkdo dirvožemį, sudarydamas idealias sąlygas grybeliui augti. Nepakankamas laistymas silpnina augalą, mažina jo imunitetą.
Netinkamas apšvietimas: šviesos trūkumas mažina augalo fotosintezės aktyvumą, silpnina jo imuninę sistemą, o per didelis apšvietimas gali sukelti terminę žalą.

Aplinkos sąlygos:

Didelė drėgmė arba sausumas: didelė drėgmė skatina grybelių augimą, o sausos sąlygos silpnina augalus, todėl jie tampa labiau pažeidžiami.
Temperatūros svyravimai: staigūs temperatūros svyravimai, ypač naktį, sukelia augalui stresą, prisideda prie ligų vystymosi.

Prasta sanitarija:

Užteršti įrankiai ir vazonai: naudojant nesterilius įrankius arba užterštus vazonus, grybelis gali būti pernešamas iš vieno augalo į kitą.
Dažnas augalų perkėlimas: dažnas augalų perkėlimas gali sukelti jiems stresą ir padidinti infekcijos tikimybę.

Augalų streso sąlygos:

Perlaistymas, džiovinimas, intensyvus apšvietimas arba maistinių medžiagų trūkumas: visos šios sąlygos sukelia augalui stresą, silpnina jo imuninę sistemą ir didina jautrumą ligoms.

Augalų ligų diagnozė

Vizualinė apžiūra

Pagrindinis baltojo puvinio diagnozavimo metodas yra vizualinė augalų apžiūra. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo vystymosi stadijos ir paveikto augalo tipo. Būdingiausi požymiai:

Stiebų ir šaknų puvinys: ant užkrėstų stiebų ar šaknų atsiranda baltų, purių micelių darinių. Laikui bėgant, puvinys plinta ir naikina augalo audinius. Ant stiebų gali susidaryti minkštas, šlapias puvinys.
Sklerotijų susidarymas: pažengusiose ligos stadijose ant pažeistų augalo dalių (stiebų, šaknų, žiedų) gali atsirasti kietų juodų arba rudų darinių, vadinamų sklerotijomis, – struktūrų, kuriose grybelis išgyvena nepalankiomis sąlygomis.
Vaisių puvinys: vaisiai, ypač šiltnamiuose arba ant augalų, kuriuose yra daug drėgmės, pradeda pūti, pasidengdami baltu grybiena. Pūvančios dalys praranda formą ir tampa minkštos, dažnai skleidžia nemalonų kvapą.
Bendras vytimas: augalai, sergantys baltuoju puviniu, dažnai pradeda vysti, praranda turgorą, o lapai ir stiebai tampa minkšti ir vandeningi.

Mikroskopinis tyrimas

Diagnozei patvirtinti gali būti naudojama mikroskopija. Mikroskopinis tyrimas padeda nustatyti būdingus grybelio požymius:

Grybelio grybiena: baltąjį puvinį lydi baltosios grybienos plitimas, kurį galima stebėti mikroskopu ant užkrėstų augalo audinių. Grybiena dažnai būna puri ir puri, dengianti pažeistas vietas.
Sklerotijos: mikroskopu galima stebėti sklerocijas, kurios paprastai yra juodos arba rudos spalvos. Šie dariniai yra svarbūs diagnostiniai požymiai.

Laboratoriniai tyrimai

Tiksliai diagnozei ir sklerotinijos grybelių buvimui patvirtinti gali būti naudojami laboratoriniai metodai, tokie kaip:

Grybų kultivavimas: laboratorijoje grybą galima išskirti iš užkrėstų augalo audinių (stiebų, šaknų, vaisių) ir kultivuoti maistinėje terpėje. Tai padeda patvirtinti ligą sukeliančią grybų rūšį.
PGR metodas: polimerazės grandininė reakcija (PGR) gali būti naudojama grybelio DNR identifikavimui užkrėstuose augaluose. Tai ypač veiksminga ankstyvosiose ligos stadijose, kai vizualiniai simptomai gali būti silpni.

Diferencinė diagnozė

Svarbu atlikti diferencinę diagnozę, kad būtų galima atskirti baltąjį puvinį nuo kitų ligų, turinčių panašius simptomus:

Šaknų puvinys: baltasis puvinys skiriasi nuo šaknų puvinio tuo, kad augalo paviršiuje suformuoja būdingą baltą, pūkuotą darinį.
Fuzariozė: fuzariozė sukelia puvinį, tačiau augalas išaugina ne baltus darinius, o rausvas, raudonas arba oranžines dėmes. Be to, fuzariozė labiau pagelsta ir vysta.
Bakterinės infekcijos: bakterinės infekcijos sukelia šlapias dėmes ant lapų ir stiebų, kurios yra vandeningesnės tekstūros, kitaip nei baltasis puvinys, kuriam būdingas voratinklinis augimas ir kuris sukelia audinių žūtį.

Taigi, baltojo puvinio diagnozė apima vizualinį patikrinimą, mikroskopinius tyrimus, laboratorinius metodus ir diferencinę diagnostiką, siekiant atmesti kitas ligas, turinčias panašius simptomus. Kuo anksčiau diagnozė nustatoma, tuo lengviau bus kovoti su liga ir sumažinti jos plitimą.

Sklerotinio (baltojo) puvinio gydymas augaluose

Sklerotinio puvinio gydymui reikalingas kompleksinis požiūris, įskaitant cheminių medžiagų, biologinių metodų, agronominių praktikų naudojimą ir auginimo sąlygų gerinimą. Baltasis puvinys yra pavojinga liga, kuri gali greitai plisti ir padaryti didelę žalą augalams, jei laiku nesiimama priemonių. Štai keletas veiksmingų baltojo puvinio kontrolės metodų:

Fungicidų naudojimas

Fungicidai yra pagrindinė baltojo puvinio kontrolės priemonė, nes jie padeda kontroliuoti grybelio vystymąsi ir neleidžia jam plisti į sveikas augalo dalis.

Kontaktiniai fungicidai: šie preparatai veikia grybelinę infekciją augalo paviršiuje. Pavyzdžiai:
- Vario pagrindu pagaminti preparatai (pvz., vario sulfatas, Bordo mišinys) — veiksmingi ankstyvosiose ligos stadijose.
- Siera ir sieros turintys preparatai padeda išvengti tolesnio ligos plitimo.
Sisteminiai fungicidai: šie preparatai prasiskverbia į augalo audinius, užtikrindami vidinę apsaugą. Jie veiksmingi esant gilesnėms infekcijoms ir yra atsparesni lietui bei drėgmei. Pavyzdžiai:
- Triazolai (pvz., topsinas-m) – padeda kontroliuoti grybelio vystymąsi augalo viduje ir užkirsti kelią infekcijos plitimui per kraujagyslių audinius.
- Strobilurinai (pvz., fundazolas) – veiksmingi nuo daugybės grybelinių ligų, įskaitant sklerotinį puvinį.

Fungicidų naudojimas:

Fungicidus reikia naudoti vos pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams.
Kartokite gydymą kas 7–14 dienų, priklausomai nuo infekcijos masto ir pasirinkto produkto.
Svarbu laikytis dozės ir nurodymų, nurodytų ant pakuotės, kad išvengtumėte perdozavimo ir augalų pažeidimo.

Pažeistų augalo dalių pašalinimas

Jei sklerotinis puvinys jau išplito į lapus, stiebus, vaisius ar šaknis, svarbu pašalinti visas pažeistas augalo dalis. Tai padės sustabdyti tolesnį grybelio plitimą ir sumažins kitų augalų užkrėtimo riziką.

Pašalinimo etapai:

Apžiūrėkite augalą ir atsargiai nupjaukite visas pažeistas dalis, įskaitant lapus, vaisius ir stiebus.
Naudokite sterilius įrankius (pvz., genėjimo žirkles ar žirkles), kad sumažintumėte mechaninę žalą sveikoms augalų dalims.
Tinkamai utilizuokite užkrėstas augalų dalis: sudeginkite jas arba sudėkite į sandarius maišelius, kad grybelio sporos neplistų dirvožemyje ir ant kitų augalų.

Augimo sąlygų korekcija

Baltasis puvinys vystosi esant didelei drėgmei ir prastai vėdinimui, todėl geresnės augimo sąlygos padeda išvengti ligos plitimo ir palaiko augalų sveikatą.

Vėdinimas: užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją aplink augalus, ypač šiltnamiuose ir uždarose erdvėse. Tai sumažins drėgmę ir neleis drėgmei kauptis ant lapų ir stiebų.
Laistymas: laistykite augalus prie šaknų, vengdami vandens ant lapų ir stiebų, kad nesusidarytų palankios sąlygos grybeliui augti.
Augalų liekanų šalinimas: pašalinkite augalų liekanas, ypač tas, kurias paveikė puvinys, nes jos gali būti infekcijos šaltinis būsimiems augalams.

Biologinių veiksnių naudojimas

Baltajam puviniui kontroliuoti gali būti naudojami biologiniai fungicidai, kurie yra saugi cheminių produktų alternatyva ir padeda sumažinti ligos plitimą.
Biologinių medžiagų pavyzdžiai:

Trichoderma — grybelis, slopinantis sklerotinijų ir kitų patogenų augimą.
Bacillus subtilis ir bacillus amyloliquefaciens – mikroorganizmai, turintys antiseptinių savybių, padedančių apsaugoti augalus nuo baltojo puvinio ir kitų grybelinių infekcijų.

Augalų tręšimas

Užsikrėtę baltuoju puviniu, augalai nusilpsta, todėl norint greičiau atsigauti, būtina juos papildomai aprūpinti maistinėmis medžiagomis.

Azoto trąšos padeda pagreitinti augimo atsigavimą, tačiau venkite perdozuoti, kad išvengtumėte per didelio žaliosios masės augimo, kuris gali susilpninti augalą.
Fosforo-kalio trąšos stiprina šaknų sistemą ir padidina augalų atsparumą ligoms.

Atsparių veislių naudojimas

Baltajam puviniui atsparių augalų veislių naudojimas padeda sumažinti būsimą infekcijos daromą žalą. Šiai ligai atsparios veislės žymiai sumažina infekcijos tikimybę.

Įrankių sterilizavimas

Reguliariai valykite ir dezinfekuokite sodo įrankius bei įrangą, pvz., genėjimo žirkles, žirkles, kastuvus ir kitus, kad išvengtumėte infekcijos plitimo iš vieno augalo į kitą.

Baltojo puvinio gydymui reikia kompleksinio požiūrio, apimančio cheminius ir biologinius veiksnius, gerinant augimo sąlygas ir šalinant užkrėstas augalų dalis. Svarbu laiku nustatyti ligą ir imtis priemonių jai užkirsti bei gydyti, kad būtų kuo mažiau žalos ir išsaugota augalų sveikata.

Sklerotinio (baltojo) puvinio prevencija augaluose

Sklerotinio puvinio prevencija sutelkta į sąlygų, kurios slopina grybelio vystymąsi ir plitimą, sukūrimą, taip pat priemonių, skirtų sumažinti augalų infekcijos riziką, įgyvendinimą. Pagrindinis prevencinių priemonių tikslas – kuo labiau sumažinti veiksnius, prisidedančius prie patogeno plitimo.

Atsparių veislių pasirinkimas

Vienas iš efektyviausių baltojo puvinio prevencijos būdų yra naudoti ligai atsparias augalų veisles. Šiuolaikinės veislės dažnai yra atsparesnės grybelinėms ligoms, įskaitant sklerotinį puvinį. Perkant sodinamąją medžiagą svarbu sutelkti dėmesį į veisles, kurios yra atsparesnės šiai ligai, o tai žymiai sumažina užsikrėtimo tikimybę.

Sėjomaina

Sėjomaina yra svarbi praktika, siekiant užkirsti kelią patogenų kaupimuisi dirvožemyje. Baltasis puvinys gali išgyventi augalų liekanose ir dirvožemyje ilgą laiką, o jei ligai jautrūs augalai auginami toje pačioje vietoje keletą metų, infekcijos rizika padidėja. Reguliarus sėjomaina padeda sumažinti grybelių koncentraciją dirvožemyje ir sumažina pakartotinės infekcijos riziką.

Augalų liekanų tvarkymas

Svarbu pašalinti visas augalų liekanas, ypač tas, kurios užkrėstos baltuoju puviniu, kad būtų išvengta peržiemojimo ir patogeno plitimo. Lauke likę lapai, stiebai ir vaisiai gali būti infekcijos šaltiniai, suteikiantys patogenui terpę išgyventi ir plisti.

Rekomendacijos augalų liekanų tvarkymui:

Surinkite ir sunaikinkite visas augalų liekanas, pavyzdžiui, sudegindami arba išmesdami jas sandariuose maišuose.
Nepalikite užkrėstų augalų dalių komposto krūvose, nes jos gali tapti tolesnio ligų plitimo šaltiniu.

Augimo sąlygų optimizavimas

Baltasis puvinys vystosi esant didelei drėgmei ir prastai vėdinimui, todėl optimalių sąlygų augalams sukūrimas atlieka pagrindinį vaidmenį ligų prevencijoje.

Ventiliacija:

Užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją aplink augalus, ypač šiltnamiuose, kad nesikauptų drėgmė.
Reguliariai vėdinkite šiltnamius ir kitas uždaras patalpas.

Laistymas:

Laistykite augalus prie šaknų, vengdami vandens ant lapų ir stiebų, kad nesusidarytų palankios sąlygos grybeliui daugintis.
Lašelinis drėkinimas padeda palaikyti optimalų dirvožemio drėgmės lygį nesudarant sąlygų grybeliui augti.

Mulčiavimas:

Mulčiavimas padeda palaikyti stabilų dirvožemio drėgnumą, apsaugo nuo perkaitimo ar greito išdžiūvimo.
Tai skatina sveiką šaknų vystymąsi ir sumažina grybelinių infekcijų riziką.

Reguliarus augalų patikrinimas

Nuolatinė augalų būklės stebėsena leidžia anksti aptikti baltąjį puvinį. Tai svarbu norint laiku kontroliuoti ligą ir užkirsti kelią jos plitimui.

Patikrinimo rekomendacijos:

Reguliariai tikrinkite augalus, ar nėra puvinio požymių, tokių kaip dėmės ant lapų, vandeniu permirkusios vietos ant stiebų ar suminkštėję ir deformuoti vaisiai.
Pasirodžius pirmiesiems infekcijos požymiams (pvz., rudoms arba pilkoms dėmėms), nedelsiant pašalinkite pažeistas augalo dalis, kad infekcija neplistų.

Fungicidų naudojimas profilaktikai

Profilaktinis gydymas fungicidais padeda išvengti baltojo puvinio infekcijos dar prieš pasireiškiant ligai. Fungicidai, naudojami ankstyvosiose vegetacijos stadijose, ypač esant padidėjusiai drėgmei ir lietui, žymiai sumažina ligos riziką.

Fungicidų pavyzdžiai:

Kontaktiniai fungicidai: vario pagrindo preparatai (pvz., vario sulfatas arba Bordo mišinys) veiksmingai apsaugo augalus nuo grybelinių ligų ir yra naudojami baltojo puvinio profilaktikai.
Sisteminiai fungicidai: tokie preparatai kaip ridomil gold ir topsin-m įsiskverbia į augalų audinius ir suteikia ilgalaikę apsaugą nuo ligos.

Biologinės apsaugos metodų naudojimas

Augalų atsparumui padidinti ir cheminių medžiagų poveikiui sumažinti galima naudoti biologinius fungicidus. Šie preparatai yra saugūs aplinkai ir tinkami ekologiniam ūkininkavimui.

Biologinių preparatų pavyzdžiai:

Trichoderma – grybelis, slopinantis baltojo puvinio ir kitų patogenų augimą.
Bacillus subtilis ir bacillus amyloliquefaciens – mikroorganizmai, turintys antiseptinių savybių, padedančių apsaugoti augalus nuo baltojo puvinio ir kitų grybelinių infekcijų.

Įrankių ir įrangos sterilizavimas

Siekiant užkirsti kelią patogeno plitimui tarp augalų, svarbu reguliariai valyti ir dezinfekuoti sodo įrankius bei įrangą, pavyzdžiui, genėjimo žirkles, žirkles, kastuvus ir kt. Tai padeda išvengti mechaninio infekcijos plitimo ir sumažinti užsikrėtimo tikimybę.

Dirvožemio sterilizavimas

Prieš sodinant naujus augalus, būtina sterilizuoti dirvožemį, ypač jei jis buvo naudojamas baltuoju puviniu užkrėstiems augalams. Tai padeda išvengti patogenų plitimo dirvožemyje ir sumažina ligų riziką.

Baltojo puvinio prevencijai augaluose reikalingas kompleksinis požiūris, įskaitant tinkamą augalų priežiūrą, atsparių veislių naudojimą, sėjomainos laikymąsi, optimalių augimo sąlygų sudarymą ir cheminių bei biologinių medžiagų naudojimą. Reguliarūs patikrinimai ir profilaktinis gydymas padės apsaugoti augalus nuo baltojo puvinio ir kitų ligų.

Užkrėstų augalų priežiūra

Užkrėstų augalų izoliavimas:

Atskirkite užkrėstus augalus nuo sveikų, kad išvengtumėte kenkėjų plitimo. Tai padeda sumažinti kitų augalų užkrėtimo riziką.

Pažeistų dalių apipjaustymas ir pašalinimas:

Atsargiai pašalinkite užkrėstus lapus, stiebus ir šaknis: tai leis augalui sutelkti išteklius į sveikas dalis ir padidins atsigavimo tikimybę.

Augalų apdorojimas:

Naudokite tinkamas priemones kenkėjams ir patogenams kovoti: augalus gydykite fungicidais arba organinėmis medžiagomis, priklausomai nuo ligos stadijos.

Atsigavimas po ligos:

Reguliarus laistymas, tręšimas ir optimalių augalų atsigavimo sąlygų užtikrinimas: palaikykite vandens, maistinių medžiagų ir apšvietimo pusiausvyrą.

Konkrečios rekomendacijos skirtingų rūšių augalams

Žydintys augalai (orchidėjos, pelargonijos, filodendrai):

Šių augalų priežiūra apima optimalaus drėgmės ir temperatūros lygio palaikymą, vandens sąstingio prevenciją ir reguliarų grybelinių ligų patikrinimą.
Žydintys augalai yra ypač jautrūs grybelinėms infekcijoms, todėl jiems reikia skirti ypatingą dėmesį, kad būtų išvengta tokių sąlygų kaip per didelė drėgmė, kuri gali skatinti baltąjį puvinį.

Žali lapiniai augalai (pachira, sansevieria, zamioculcas):

Šie augalai paprastai yra atsparesni baltajam puviniui, tačiau vis tiek reikalauja kruopščios priežiūros, ypač esant didelei drėgmei.
Venkite perlaistymo ir užtikrinkite tinkamą drenažą, kad išvengtumėte vandens kaupimosi, kuris gali sukurti palankią aplinką grybeliui augti.

Sukulentai ir kaktusai:

Sukulentai yra mažiau linkę į baltąjį puvinį, tačiau jie gali užsikrėsti, jei yra perlaistomi arba veikiami per didelės drėgmės.
Šie augalai mėgsta sausesnes sąlygas, todėl laistyti reikia saikingai, leidžiant dirvožemiui išdžiūti tarp laistymo seansų.

Tropiniai augalai (spathiphyllum, benjamininis fikusas):

Tropiniams augalams reikalingos specialios sąlygos, siekiant išvengti baltojo puvinio, įskaitant optimalių klimato sąlygų palaikymą, vandens užmirkimo vengimą ir reguliarų profilaktinį gydymą.
Šie augalai klesti drėgnoje aplinkoje, tačiau reikia užtikrinti, kad drėgmė nebūtų per didelė, o dirvožemis būtų gerai nusausintas.

Profesionali pagalba ir konsultacijos

Kada kreiptis į specialistus:

Jei ligos progresavimo simptomai ir namų metodai nėra veiksmingi, svarbu pasikonsultuoti su specialistu dėl tikslios diagnozės ir gydymo rekomendacijų.
Ypač svarbu pasikonsultuoti su specialistu, jei augalas yra vertingas arba turi sentimentalią reikšmę.

Specialistų siūlomų paslaugų tipai:

Specialistai gali atlikti diagnostiką, augalų gydymą, patarti augalų priežiūros ir ligų prevencijos klausimais.
Jie taip pat gali padėti taikant pažangesnį gydymą arba nustatyti galimas problemas prieš joms išplintant.

Specialisto pasirinkimas:

Renkantis specialistą svarbu atsižvelgti į jo kvalifikaciją ir patirtį. Rekomenduojama konsultuotis su sertifikuotais agronomais arba fitopatologais, turinčiais teigiamų atsiliepimų ir įrodytą augalų sveikatos valdymo patirtį.

Išvada

Santrauka:

Baltasis puvinys yra rimta grybelinė liga, kuriai reikia skirti dėmesio ir laiku imtis veiksmų. Priežasčių, simptomų ir kontrolės metodų supratimas padeda veiksmingai apsaugoti augalus nuo pažeidimų.
Reguliarus gydymas ir priežiūra yra labai svarbūs siekiant užkirsti kelią baltajam puviniui ir jį valdyti, nes ankstyvas nustatymas žymiai padidina sėkmingo gydymo tikimybę.

Reguliarios priežiūros ir stebėjimo svarba:

Reguliarus augalų būklės tikrinimas ir tinkama priežiūra gali padėti išvengti ligų atsiradimo ir plitimo.
Geriausios augalų priežiūros praktikos, pavyzdžiui, laistymo, apšvietimo ir vėdinimo optimizavimo, įgyvendinimas užtikrins sveikesnius augalus, kurie bus atsparesni tokioms ligoms kaip baltasis puvinys.

Veiksmų motyvacija:

Pasinaudokite šiame straipsnyje įgytomis žiniomis, kad palaikytumėte savo augalų sveikatą ir išvengtumėte baltojo puvinio infekcijos. Ankstyvi veiksmai gali padėti išvengti didelės žalos ir išlaikyti estetinę bei funkcinę augalų vertę.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

Sklerotininis puvinys yra grybelinė liga, kurią sukelia patogenas sclerotinias sclerotiorum. Tai vienmetis parazitas, pažeidžiantis įvairius augalus, įskaitant kopūstus, pupeles, saulėgrąžas, sojų pupeles, žirnius ir daugelį kitų. Ligai būdingas baltų micelio plėvelių susidarymas ant pažeistų augalo dalių ir skleročių – kietų darinių, leidžiančių grybeliui išgyventi nepalankiomis sąlygomis – išsivystymas.

Kurie augalai yra labiausiai jautrūs sklerotininiam puviniui?

Sklerotininis puvinys pažeidžia daugiau nei 400 augalų rūšių, įskaitant:

Kopūstai ir kiti kryžmažiedžiai augalai
Saulėgrąžos
Pupelės ir žirniai
Sojų pupelės
Morkos
Svogūnai
Pomidorai
Agurkai
Uogos (pvz., braškės)

Dėl paveiktų augalų įvairovės sklerotininis puvinys kelia rimtą grėsmę žemės ūkio produkcijai.

Kokie yra pagrindiniai sklerotininio puvinio simptomai?

Pagrindiniai simptomai yra šie:

Baltas pūkuotas grybiena ant lapų, stiebų ir vaisių.
Pažeistų audinių paviršiuje matomos rudos arba juodos sklerocijos.
Augalų audinių žūtis ir vytimas.
Vandeningų dėmių atsiradimas ant lapų.
Sunkiais atvejais šaknų ir stiebų puvinys.

Ankstyva diagnozė leidžia imtis kontrolės priemonių.

Kaip plinta sklerotininis puvinys?

Sklerotininis puvinys plinta per:

Sklerotijos: kietos struktūros, galinčios pernešti grybelį dideliais atstumais vėju, vandeniu ar mechaninėmis priemonėmis.
Sporos: drėgnos sąlygos skatina sporų susidarymą, kurios plinta oru.
Užkrėstos augalų liekanos: nukritę lapai ir kitos organinės medžiagos yra infekcijos šaltinis kitam sezonui.

Drėgnas oras ir didelė drėgmė skatina spartesnį ligos plitimą.

Kokios sąlygos skatina sklerotininio puvinio vystymąsi?

Sklerotininio puvinio vystymąsi skatina šie veiksniai:

Didelė drėgmė ir ilgalaikis lietus.
Grybų augimui optimali temperatūra yra nuo 15 iki 25 °C.
Tankūs želdiniai, kurie padidina drėgmę vainiko viduje.
Prasta žemės ūkio praktika, pavyzdžiui, nepakankamas drenažas ir per didelis laistymas.
Užkrėstų augalų liekanų buvimas lauke.

Šių veiksnių kontrolė padeda sumažinti infekcijos riziką.

Kaip diagnozuoti sklerotininį puvinį augaluose?

Diagnozė pagrįsta vizualiniu patikrinimu ir apima:

Balto micelio dangalo ir skleročių stebėjimas pažeistose augalo dalyse.
Tokių simptomų kaip vytimas ir audinių puvimas analizė.
Laboratoriniai metodai, įskaitant mikroskopiją ir kultūrinį pasėjimą, siekiant patvirtinti sclerotinea sclerotiorum buvimą.

Ankstyva diagnozė leidžia veiksmingai kontroliuoti ligos plitimą.

Kokios yra sklerotininio puvinio prevencijos priemonės?

Pagrindinės prevencinės priemonės apima:

Sėjomaina: kaitaliojant ligai neatsparius pasėlius, sumažinamas patogeno kaupimasis dirvožemyje.
Augalų liekanų šalinimas: nukritusių lapų ir kitų organinių medžiagų naikinimas sumažina infekcijos šaltinį.
Atsparių veislių pasirinkimas: sodinkite veisles, kurios yra mažiau jautrios sklerotininiam puviniui.
Žemės ūkio praktikos optimizavimas: tinkamas laistymas, gero drenažo užtikrinimas ir pakankama ventiliacija.
Mulčio naudojimas: sumažina ligų protrūkius, nes sulaiko drėgmę ir neleidžia sporoms pasiekti augalų.

Šių priemonių derinys užtikrina veiksmingą ligų prevenciją.

Kaip gydyti sklerotininį puvinį augaluose?

Gydymas apima visapusišką požiūrį:

Fungicidai: cheminių arba biologinių fungicidų naudojimas grybeliui kontroliuoti. Svarbu laikytis dozavimo ir naudojimo laiko rekomendacijų.
Pažeistų dalių pašalinimas: užkrėstų lapų, stiebų ir vaisių pašalinimas ir sunaikinimas.
Žemės ūkio praktikos optimizavimas: drenažo gerinimas, sodinimo tankumo mažinimas ir tinkamo vėdinimo užtikrinimas.
Biologiniai metodai: naudojant mikrobinius preparatus, kurie konkuruoja su grybeliu.

Ankstyvas ir savalaikis gydymas sumažina ligos padarytą žalą.

Ar galima naudoti organinius metodus kovai su sklerotininiu puviniu?

Taip, organiniai metodai apima:

Biologiniai fungicidai: mikroorganizmų pagrindu sukurti produktai, slopinantys sklerotinijos sclerotiorum augimą.
Absorbentai ir natūralūs ekstraktai: kai kurie augalų ekstraktai turi fungicidinių savybių.
Sėjomaina ir mulčiavimas: sumažina patogeno populiaciją dirvožemyje.
Kompostavimas: aukšta temperatūra kompostavimo metu sunaikina skleročius.

Organiniai metodai gali būti veiksmingi derinami su kitomis kontrolės priemonėmis.

Kaip sklerotininis puvinys veikia pasėlių derlių ir vaisių kokybę?

Sklerotininis puvinys žymiai sumažina pasėlių derlių ir vaisių kokybę:

Derliaus nuostoliai: dėl vaisių puvimo jie tampa netinkami pardavimui ar vartojimui.
Sumažėjusi kokybė: paveikti augalai praranda dekoratyvinę ir maistinę vertę.
Nusilpę augalai: vytimas ir audinių irimas silpnina augalus, todėl jie tampa pažeidžiami kitų ligų ir kenkėjų.
Ekonominiai nuostoliai: sumažėjęs derlius ir kokybė lemia finansinius nuostolius ūkininkams.

Efektyvi sklerotininio puvinio kontrolė yra svarbi norint išlaikyti pasėlių derlių ir kokybę.

Tai užbaigia baltojo puvinio vadovą. Reguliarus stebėjimas, tinkama priežiūra ir savalaikis įsikišimas yra pagrindiniai veiksniai, padedantys išlaikyti augalus sveikus ir užkirsti kelią šios žalingos ligos plitimui.