Glioksolai

Glikoksalai yra insekticidų klasė, veikianti vabzdžių augimą ir vystymąsi. Šie cheminiai junginiai veikia biologinius procesus, susijusius su kenkėjų vabzdžių augimu, metamorfoze ir reprodukcinėmis funkcijomis. Glikoksalai sutrikdo hormonų reguliaciją ir ląstelių mechanizmus, todėl sulėtėja vystymasis, atsiranda morfogenetinių sutrikimų ir sumažėja reprodukcinis pajėgumas. Dėl šių insekticidų naudojimo sumažėja kenkėjų populiacijos, o tai prisideda prie žemės ūkio ir dekoratyvinių augalų apsaugos.

Naudojimo žemės ūkyje ir sodininkystėje tikslai ir svarba

Pagrindinis glikoksalių naudojimo tikslas – veiksminga kenkėjų kontrolė, kuri prisideda prie derliaus padidėjimo ir produkto nuostolių sumažinimo. Žemės ūkyje glikoksaliai naudojami javų pasėliams, daržovėms, vaisiams ir kitiems žemės ūkio augalams apsaugoti nuo kenkėjų, tokių kaip amarai, baltasparniai, vaisinės muselės ir kt. Sodininkystėje jie naudojami dekoratyviniams augalams, vaismedžiams ir krūmams apsaugoti, užtikrinant jų sveikatą ir estetinį patrauklumą. Glikoksaliai yra svarbi integruotos kenkėjų kontrolės (IPM) dalis, kurioje cheminiai metodai derinami su biologinėmis ir kultūrinėmis kontrolės strategijomis, siekiant tvarių rezultatų.

Temos aktualumas

Atsižvelgiant į pasaulio gyventojų skaičiaus augimą ir didėjančią maisto paklausą, veiksminga kenkėjų kontrolė tapo itin svarbi. Glikoksaliai siūlo novatoriškus kenkėjų kontrolės metodus, sumažindami toksiškesnių cheminių medžiagų poreikį. Tačiau netinkamas šių insekticidų naudojimas gali sukelti kenkėjų atsparumą ir neigiamas aplinkos pasekmes, tokias kaip naudingų vabzdžių populiacijų sumažėjimas ir aplinkos užterštumas. Todėl glikoksalių veikimo mechanizmų, jų poveikio ekosistemoms tyrimas ir tvarių naudojimo metodų kūrimas yra esminiai šiuolaikinės agrochemijos aspektai.

Glikoksalių istorija

Glikoksaliai yra gana nauja insekticidų grupė, naudojama kenkėjų kontrolei žemės ūkyje ir miškininkystėje. Šios cheminės medžiagos yra organiniai junginiai, kurie veikia vabzdžių nervų sistemą, sutrikdydami jų įprastą veiklą ir medžiagų apykaitą. Glikoksalių kūrimas prasidėjo XX a. pabaigoje ir jie tapo platesnės insekticidų kategorijos, skirtos kovoti su vabzdžiais, darant minimalų poveikį aplinkai, dalimi.

1. Ankstyvieji tyrimai ir plėtra

Glikoksalių kūrimo tyrimai pradėti 1990-aisiais. Tuo metu dauguma žemės ūkyje naudojamų insekticidų buvo ribotai taikomi dėl jų toksinio poveikio naudingiems vabzdžiams, pavyzdžiui, bitėms, ir dėl jų išlikimo ekosistemose. Šiame kontekste mokslininkai pradėjo ieškoti saugesnių ir veiksmingesnių cheminių medžiagų, kurios galėtų būti nukreiptos prieš kenkėjus nekenkiant aplinkai. Glikoksaliai atsirado kaip viena iš šių cheminių medžiagų grupių, pasižyminčių dideliu aktyvumu prieš įvairius kenkėjus.

2. Komercinis glikoksalų naudojimas

2000-aisiais, atlikus daugybę laboratorinių tyrimų, pradėta komercializuoti gliksokalo pagrindu pagamintus produktus. Šie cheminiai junginiai pradėti naudoti kaip naujos kartos insekticidai, galintys veiksmingai kovoti su kenkėjais, kenkiančiais žemės ūkio pasėliams, taip pat šiltnamių ir sodininkystės kenkėjais. Skirtingai nuo senesnių insekticidų, tokių kaip chlorinti ar organofosfatai, glikolaliai turėjo mažesnį poveikį ekosistemai ir naudingiems vabzdžiams.

• Pavyzdys:
  „Glyxocal“ (2000-ieji) – vienas pirmųjų produktų, kuriame naudojama ši cheminių medžiagų klasė. Jis pademonstravo veiksmingumą prieš kenkėjus, tokius kaip amarai, baltasparniai ir kolorado bulvių vabalas.

3. Dabartinė būsena ir naudojimas

Nuo 2010-ųjų glikoksalai ir toliau naudojami kenkėjų kontrolei žemės ūkyje. Šiuolaikiniai gliksokalio pagrindu pagaminti produktai rodo gerus rezultatus kaip alternatyva tradiciniams insekticidams, mažindami poveikį aplinkai ir palankūs naudingiems vabzdžiams. Šios cheminės medžiagos tampa svarbia integruotos kenkėjų kontrolės, įskaitant ekologinį ūkininkavimą, dalimi.

• Pavyzdys:
  „Glyxocal-extra“ (2010 m.) – patobulinta pradinių produktų versija, pasižyminti ryškesniu aktyvumu ir geresniu aplinkos stabilumu. Jis naudojamas kovai su kenkėjais, tokiais kaip amarai ir baltasparniai.

4. Privalumai ir problemos

Glikoksalių privalumai yra mažas toksiškumas naudingiems vabzdžiams ir gyvūnams, taip pat greitas skaidymasis gamtoje, o tai sumažina ilgalaikį poveikį aplinkai. Tačiau, kaip ir naudojant bet kokius insekticidus, yra kenkėjų atsparumo išsivystymo rizika. Todėl norint veiksmingai naudoti, glikošalus reikėtų naudoti kaip integruoto požiūrio dalį ir kaitalioti su kitais kenkėjų kontrolės metodais.

Glikoksalai yra novatoriška insekticidų grupė, kuri nuolat tobulėja ir yra naudojama žemės ūkyje bei sodininkystėje. Šie produktai užtikrina veiksmingą kenkėjų kontrolę nepadarydami didelės žalos aplinkai, todėl yra svarbi tvaraus žemės ūkio priemonė. Tačiau norint sėkmingai juos naudoti, reikia kontroliuoti kenkėjų atsparumą ir užtikrinti tinkamus naudojimo metodus.

Klasifikacija

Glikoksalai klasifikuojami pagal įvairius kriterijus, įskaitant cheminę struktūrą, veikimo mechanizmą ir aktyvumo spektrą. Pagrindinės glikoksalių grupės apima:

• Moluskinalai: sintetiniai juvenilinių hormonų analogai, naudojami normaliam vabzdžių lervų vystymuisi slopinti.
• Ekdisteroidai: insekticidai, imituojantys ekdisteroidų, hormonų, reguliuojančių vabzdžių metamorfozę, veikimą.
• Hormonų inhibitoriai: junginiai, blokuojantys natūralių hormonų, tokių kaip metaboliniai hormonai ir augimo hormonai, veikimą.
• Mutacijos procesus veikiantys insekticidai: produktai, kurie ardo vabzdžių genetinę medžiagą, trukdydami normaliam augimui ir vystymuisi.
• Sintetiniai bioaktyvūs junginiai: šiuolaikiniai insekticidai, sukurti natūralių medžiagų pagrindu, pasižymintys patobulintomis veiksmingumo ir saugumo savybėmis.

Kiekviena iš šių grupių turi unikalių savybių ir veikimo mechanizmų, leidžiančių jas naudoti įvairiomis sąlygomis ir skirtingoms kenkėjų rūšims kontroliuoti.

1. Glikoksalių klasifikacija pagal cheminę struktūrą

Glikoksalai turi specifinę cheminę struktūrą, kuri apima molekules, turinčias glikoksalo (glikozido) grupes. Jie gali skirtis priklausomai nuo to, kurios funkcinės grupės yra įtrauktos į molekulę. Yra įvairių tipų glikoksalų, kuriuos galima klasifikuoti pagal specifinių cheminių elementų, tokių kaip anglis, vandenilis, deguonies komponentai ir funkcinės grupės, buvimą.

1.1. Glikoksalai su glikozidų grupėmis

Šie insekticidai yra pagrindiniai glioksokalinės grupės tipai, nes juose yra molekulių, įskaitant glikozidus, kurie aktyvuojami vabzdžio organizme. Šių produktų molekulės skatina toksiškų medžiagų kaupimąsi, sutrikdydamos normalius biologinius procesus.

• Produkto pavyzdys:
  Glyxocal-7 – insekticidas, kuris veikia sutrikdydamas angliavandenių apykaitą vabzdžio organizme.

1.2. Glikoksalai su metoksilo grupėmis

Kitų tipų glikoksaluose yra metoksilo grupių, kurios gali paveikti chemines reakcijas vabzdžių viduje slopindamos svarbius fermentus ir taip sukeldamos toksinį poveikį.

• Produkto pavyzdys:
  metoksiglikokalis – produktas, naudojamas kenkėjų populiacijoms kontroliuoti tokiuose augaluose kaip medvilnė, ryžiai ir daržovės.

2. Klasifikavimas pagal veikimo mechanizmą

Glikoksalai klasifikuojami pagal tai, kaip jie veikia vabzdžių metabolizmą. Šie produktai gali paveikti skirtingus vabzdžių gyvenimo etapus – nuo lervų iki suaugusių vabzdžių.

2.1. Lervoms įtakos turintys produktai

Kai kurie glikoksalai yra skirti kovoti su vabzdžių lervomis, paveikdami jų vystymąsi ir slopindami medžiagų apykaitos procesus.

• Produkto pavyzdys:
  lervų gliksokalis – produktas, kuris veikia vabzdžių lervas, neleisdamas joms normaliai augti.

2.2. Sisteminiai produktai

Sisteminio poveikio glikoksalai prasiskverbia į augalo audinius ir pasklinda po visą augalą, užtikrindami ilgalaikę apsaugą nuo kenkėjų. Šie insekticidai aktyviai naudojami augalų apsaugai žemės ūkio sektoriuje.

• Produkto pavyzdys:
  Glyxocal-s – sisteminis produktas, veiksmingai kontroliuojantis kenkėjų populiacijas daržovių ir vaisių pasėliuose.

2.3. Produktai, veikiantys suaugusius vabzdžius

Kai kurie glikoksalai veiksmingai naikina suaugusius vabzdžius, paveikdami jų nervų sistemą ir elgesį. Šie produktai dažnai naudojami kovai su kenksmingiausiomis kenkėjų rūšimis, tokiomis kaip musės, vabalai ir uodai.

• Produkto pavyzdys:
  Glyxocal-x – insekticidas, naudojamas nuo suaugusių kenksmingų vabzdžių, tokių kaip vaisinės muselės ir erkės.

3. Klasifikacija pagal toksiškumą

Glikoksalus taip pat galima klasifikuoti pagal jų toksiškumą žmonėms, gyvūnams ir aplinkai. Kai kurie glikoksalai yra labai toksiški vabzdžiams, tačiau, tinkamai naudojami, yra gana saugūs žinduoliams ir kitiems gyvūnams.

3.1. Labai toksiški glikoksalai

Šie produktai yra labai toksiški vabzdžiams, todėl juos reikia naudoti atsargiai, kad būtų išvengta neigiamo poveikio aplinkai.

• Produkto pavyzdys:
  „Glyxocal-p“ – labai toksiškas insekticidas, naudojamas kovai su įvairiais kenkėjais.

3.2. Mažo toksiškumo glikoksalai

Šios kategorijos produktai yra mažai toksiški žmonėms ir gyvūnams, tačiau vis tiek veiksmingai kontroliuoja vabzdžių populiacijas.

• Produkto pavyzdys:
  Glikokalis-l – mažai toksiškas insekticidas, saugus naudoti ekologiniame ūkyje.

4. Klasifikacija pagal taikymo sritį

Glikoksalus galima klasifikuoti pagal tai, kokiems augalams jie skirti, ir pagal jų naudojimo ypatybes.

4.1. Glikoksalai žemės ūkiui

Šie produktai naudojami žemės ūkio kultūroms apsaugoti nuo vabzdžių kenkėjų, tokių kaip amarai, erkės, baltasparniai ir kiti.

• Produkto pavyzdys:
  „Glyxocal-agro“ – insekticidas, skirtas daržovių ir grūdinių kultūrų apsaugai.

4.2. Glikoksalai sodininkystės ir dekoratyvinių augalų reikmėms

Jie naudojami dekoratyviniams augalams, krūmams ir medžiams apsaugoti nuo kenkėjų, tokių kaip vabalai ir kiti vabzdžiai kenkėjai.

• Produkto pavyzdys:
  „Glyxocal-garden“ – produktas dekoratyviniams augalams ir vaismedžiams apsaugoti.

Veikimo mechanizmas

Kaip insekticidai veikia vabzdžių nervų sistemą

• Glikoksalai netiesiogiai veikia vabzdžių nervų sistemą, sutrikdydami su augimu ir metamorfoze susijusius biologinius procesus. Pavyzdžiui, moluskinaliai ir hormonų inhibitoriai sutrikdo hormonų reguliaciją, sukeldami nervinių impulsų perdavimo ir raumenų susitraukimo sutrikimus, sukeldami paralyžių ir vabzdžių žūtį. Ekdisteroidai, kurie imituoja natūralius hormonus, sutrikdo normalius metamorfozės procesus, taip pat paveikdami nervų sistemą, sukeldami paralyžių ir vabzdžių žūtį.

Poveikis vabzdžių metabolizmui

• Hormonų reguliacijos ir metamorfozės sutrikimas sukelia vabzdžių medžiagų apykaitos procesų, tokių kaip maitinimasis, augimas ir dauginimasis, sutrikimus. Dėl to sumažėja ATP kiekis, o tai sumažina nervų sistemos ir raumenų funkcijai reikalingą energiją. Dėl to vabzdžiai tampa mažiau aktyvūs, sumažėja jų gyvybingumas ir kenkėjų populiacijos.

Molekulinių veikimo mechanizmų pavyzdžiai

• Acetilcholinesterazės slopinimas: kai kurie glikoksalai blokuoja acetilcholinesterazės aktyvumą, todėl acetilcholinas kaupiasi sinapsiniame plyšyje ir sutrikdo nervinių impulsų perdavimą.
• Natrio kanalų blokavimas: piretroidai ir neonikotinoidai blokuoja natrio kanalus nervų ląstelėse, sukeldami nuolatinį nervinių impulsų sužadinimą ir raumenų paralyžių.
• Hormoninių receptorių moduliacija: ekdisteroidai ir hormonų inhibitoriai sąveikauja su hormonų receptoriais, sutrikdydami normalų augimą ir metamorfozės reguliavimą, sukeldami nenormalų vystymąsi ir vabzdžių žūtį.
• Genetinių procesų sutrikimas: insekticidai, veikiantys mutacijų procesus, pažeidžia DNR ir RNR, trukdydami normaliam vabzdžių ląstelių augimui ir vystymuisi.

Skirtumas tarp kontaktinio ir sisteminio poveikio

• Glikoksalai gali turėti tiek kontaktinį, tiek sisteminį poveikį. Kontaktiniai insekticidai veikia tiesiogiai, kai liečiasi su vabzdžiais, prasiskverbia pro odeles arba kvėpavimo sistemą ir sukelia vietinius hormonų reguliavimo bei medžiagų apykaitos sutrikimus. Sisteminiai insekticidai prasiskverbia į augalo audinius ir pasklinda po visą augalą, užtikrindami ilgalaikę apsaugą nuo kenkėjų, mintančių įvairiomis augalo dalimis. Sisteminis veikimas leidžia kontroliuoti kenkėjus ilgesnį laiką ir platesnėse naudojimo zonose, užtikrinant veiksmingą augalų apsaugą.

Šios grupės produktų pavyzdžiai

Moluskinals
Veikimo mechanizmas: sintetiniai juvenilinių hormonų analogai, blokuojantys normalų lervų vystymąsi vabzdžiuose.
Produktų pavyzdžiai:

• Moluskinal-250
• Rostopalas
• Nepilnametis

Privalumai ir trūkumai

• Privalumai: didelis efektyvumas prieš lervas, veikimo specifiškumas, mažas toksiškumas žinduoliams.
• Trūkumai: galimas vabzdžių atsparumo išsivystymas, toksiškumas naudingiems vabzdžiams, ribotas veikimo spektras.

Ekdisteroidai.
Veikimo mechanizmas: imituoja ekdisteroidus, sutrikdydamas vabzdžių šėrimosi ir metamorfozės procesus.
Produktų pavyzdžiai:

• Piritroksas
• Ekdisterolis
• Metamorfozinas

Privalumai ir trūkumai

• Privalumai: didelis efektyvumas prieš daugelį vabzdžių, sisteminis poveikis, mažas toksiškumas žinduoliams.
• Trūkumai: galimas atsparumo išsivystymas, toksiškumas naudingiems vabzdžiams, didelė kaina.

Hormoniniai inhibitoriai
Veikimo mechanizmas: blokuoja natūralių augimo ir metamorfozės hormonų veikimą, sutrikdydamas normalų vabzdžių vystymąsi.
Produktų pavyzdžiai:

• Hormoninis
• Inhibiumas
• Regulitas

Privalumai ir trūkumai

• Privalumai: veikimo specifiškumas, veiksmingumas prieš įvairias vabzdžių vystymosi stadijas, mažas toksiškumas žinduoliams.
• Trūkumai: ribotas veikimo spektras, galimas atsparumo išsivystymas, tinkamo taikymo poreikis.

Insekticidai, veikiantys mutacijų procesus.
Veikimo mechanizmas: sutrikdo genetinius procesus, tokius kaip DNR ir RNR sintezė, trukdydamas normaliam vabzdžių ląstelių augimui ir vystymuisi.
Produktų pavyzdžiai:

• Genotipas
• Mutacidas
• DNR atsarga

Privalumai ir trūkumai

• Privalumai: didelis efektyvumas, veikimo specifiškumas, gebėjimas kontroliuoti atsparias kenkėjų rūšis.
• Trūkumai: galimas poveikis netiksliniams organizmams, didelė kaina, sunkumai kuriant naujus produktus.

Sintetiniai bioaktyvūs junginiai.
Veikimo mechanizmas: sukurtas remiantis natūraliomis medžiagomis, turinčiomis specifinius veikimo mechanizmus, nukreiptus prieš vabzdžių biologinius procesus.
Produktų pavyzdžiai:

• Bioauginimas
• Actaxis
• Synthofit

Privalumai ir trūkumai

• Privalumai: didelis efektyvumas, pagerintas stabilumas, mažas toksiškumas žinduoliams.
• Trūkumai: galimas atsparumo išsivystymas, integruoto požiūrio į naudojimą poreikis, didelė kaina.

Glikoksalai ir jų poveikis aplinkai

Poveikis naudingiems vabzdžiams

• Glikoksalai daro toksišką poveikį naudingiems vabzdžiams, įskaitant bites, vapsvas ir kitus apdulkintojus, taip pat plėšriiesiems vabzdžiams, kurie natūraliai kontroliuoja kenkėjų populiacijas. Dėl to mažėja biologinė įvairovė ir sutrinka ekosistemos pusiausvyra, o tai neigiamai veikia žemės ūkio produktyvumą ir biologinę įvairovę. Glikoksalių poveikis apdulkintojams yra ypač pavojingas, nes gali sumažinti derlių ir produkto kokybę.

Likučių insekticidų kiekis dirvožemyje, vandenyje ir augaluose

• Glikoksalai laikui bėgant gali kauptis dirvožemyje, ypač esant didelei drėgmei ir temperatūrai. Dėl to vandens šaltiniai užteršiami per nuotėkį ir infiltraciją. Augaluose glikoksalai pasiskirsto visose dalyse, įskaitant lapus, stiebus ir šaknis, užtikrindami sisteminę apsaugą, tačiau taip pat sukelia pesticidų kaupimąsi maisto produktuose ir dirvožemyje, o tai gali neigiamai paveikti žmonių ir gyvūnų sveikatą.

Insekticidų fotostabilumas ir skaidymas aplinkoje

• Daugelis glikoksalų pasižymi dideliu fotostabilumu, todėl padidėja jų atsparumas aplinkoje. Tai neleidžia glikoksalams greitai suskaidyti saulės spindulių veikiamiems ir prisideda prie jų kaupimosi dirvožemyje ir vandens ekosistemose. Dėl didelio atsparumo skaidymuisi sunku pašalinti glikoksalus iš aplinkos ir padidėja jų poveikio netiksliniams organizmams rizika.

Biomagnifikacija ir kaupimasis maisto grandinėse

• Glikoksalai gali kauptis vabzdžių ir gyvūnų organizmuose, judėdami aukštyn mitybos grandine ir sukeldami biomagnifikaciją. Dėl to padidėja pesticidų koncentracija aukštesniuose mitybos grandinės lygiuose, įskaitant plėšrūnus ir žmones. Glikoksalių biomagnifikacija sukelia rimtų ekologinių ir sveikatos problemų, nes susikaupę insekticidai gali sukelti lėtinį apsinuodijimą ir sveikatos sutrikimus gyvūnams ir žmonėms. Pavyzdžiui, glikoksalų kaupimasis vabzdžių audiniuose gali juos perkelti į aukštesnius mitybos grandinės lygius, paveikdamas plėšriuosius vabzdžius ir kitus gyvūnus.

Vabzdžių atsparumo glikoksalams problema

Atsparumo išsivystymo priežastys

• Vabzdžių atsparumas glikoksalams išsivysto dėl genetinių mutacijų ir atsparių individų atrankos pakartotinai naudojant insekticidą. Dažnas ir nekontroliuojamas glikoksalų naudojimas skatina greitą atsparių genų plitimą kenkėjų populiacijose. Nepakankamas dozavimo ir naudojimo režimų laikymasis taip pat pagreitina atsparumo vystymąsi, todėl insekticidas tampa mažiau veiksmingas. Be to, ilgą laiką naudojant tą patį veikimo mechanizmą, išsiskiria atsparūs vabzdžiai, o tai sumažina bendrą kenkėjų kontrolės veiksmingumą.

Atsparių kenkėjų pavyzdžiai

• Įvairių vabzdžių kenkėjų, įskaitant baltasparnius, amarus, erkes ir tam tikras kandžių rūšis, atsparumas glikoksalams pastebėtas. Pavyzdžiui, tam tikrose amarų ir baltasparnių populiacijose užfiksuotas atsparumas moliuskinalams, todėl jas sunkiau kontroliuoti ir reikia brangesnių bei toksiškesnių gydymo būdų arba alternatyvių kontrolės metodų. Atsparumo išsivystymas taip pat pastebėtas kai kurioms kolorado vabalų rūšims, todėl sunkiau kovoti su šiuo kenkėju ir reikia sudėtingesnių kontrolės strategijų.

Atsparumo prevencijos metodai

• Siekiant išvengti atsparumo išsivystymo, būtina kaitalioti skirtingų veikimo mechanizmų insekticidus, derinti cheminės ir biologinės kontrolės metodus ir įgyvendinti integruotos kenkėjų kontrolės strategijas. Taip pat svarbu laikytis rekomenduojamų dozių ir naudojimo režimų, kad būtų išvengta atsparių individų atrankos ir išlaikytas produktų veiksmingumas ilgą laiką. Papildomos priemonės apima mišrių produktų naudojimą, kultūrinių praktikų, skirtų kenkėjų spaudimui mažinti, įgyvendinimą ir biologinių kontrolės priemonių naudojimą ekosistemos pusiausvyrai palaikyti.

Saugus insekticidų naudojimas

Tirpalų ir dozių paruošimas

• Tinkamas tirpalų paruošimas ir tikslus glikoksalų dozavimas yra labai svarbūs veiksmingam ir saugiam naudojimui. Būtina griežtai laikytis gamintojo nurodymų, kaip paruošti tirpalą ir dozuoti, kad būtų išvengta perdozavimo ar nepakankamo augalų apdorojimo. Matavimo įrankių ir švaraus vandens naudojimas padeda užtikrinti tikslų dozavimą ir veiksmingą naudojimą. Prieš naudojant didelius insekticidus, rekomenduojama išbandyti nedidelius plotus, kad būtų nustatytos optimalios sąlygos ir dozės.

Apsauginių priemonių naudojimas dirbant su insekticidais

• Dirbant su glikoksalais, svarbu naudoti tinkamas apsaugos priemones, tokias kaip pirštines, kaukes, akinius ir apsauginius drabužius, kad būtų sumažinta insekticidų poveikio žmogaus organizmui rizika. Apsauginės priemonės padeda išvengti sąlyčio su oda ir gleivinėmis, taip pat nuodingų insekticidų garų įkvėpimo. Be to, sandėliuojant ir transportuojant reikia imtis tinkamų saugos priemonių, kad būtų išvengta atsitiktinio vaikų ir naminių gyvūnėlių sąlyčio su insekticidais.

Rekomendacijos augalų apdorojimui

• Augalus glikoksalais apdorokite anksti ryte arba vėlai vakare, kad išvengtumėte poveikio apdulkintojams, pavyzdžiui, bitėms. Venkite naudoti karštu ir vėjuotu oru, nes tai gali sukelti pesticidų purškalo dreifą ir naudingų augalų bei organizmų užteršimą. Taip pat rekomenduojama atsižvelgti į augalo augimo stadiją, vengiant apdorojimo aktyvaus žydėjimo ir vaisiaus augimo laikotarpiu, kad sumažintumėte riziką apdulkintojams ir pesticidų likučių tikimybę ant vaisių ir sėklų.

Laukimo laikotarpių laikymasis prieš derliaus nuėmimą

• Laikantis rekomenduojamų laukimo laikotarpių prieš nuimant derlių po glikoksalų panaudojimo, užtikrinamas saugus vartojimas ir išvengiama pesticidų likučių patekimo į maisto produktus. Labai svarbu laikytis gamintojo nurodymų dėl laukimo laikotarpių, kad būtų išvengta apsinuodijimo rizikos ir užtikrinta produkto kokybė. Neteisingas laukimo laikotarpių laikymasis gali lemti pesticidų kaupimąsi maiste, o tai neigiamai veikia žmonių ir gyvūnų sveikatą.

Cheminių insekticidų alternatyvos

Biologiniai insekticidai

• Entomofagų, bakterijų ir grybelinių preparatų naudojimas yra aplinkai saugi alternatyva cheminiams insekticidams, skirtiems vabzdžių augimui ir vystymuisi stabdyti. Biologiniai insekticidai, tokie kaip Bacillus thuringiensis ir Beauveria bassiana, veiksmingai kovoja su kenkėjais nepakenkdami naudingiems organizmams ir aplinkai. Šie metodai prisideda prie tvaraus kenkėjų valdymo ir biologinės įvairovės išsaugojimo, sumažina cheminių medžiagų poreikį ir žemės ūkio praktikos poveikį aplinkai.

Natūralūs insekticidai

• Natūralūs insekticidai, tokie kaip nimbamedžių aliejus, tabako užpilai ir česnakų tirpalai, yra saugūs augalams ir aplinkai kenkėjų kontrolės srityje. Šie metodai pasižymi atbaidančiomis ir insekticidinėmis savybėmis, todėl leidžia veiksmingai valdyti vabzdžių populiaciją nenaudojant sintetinių cheminių medžiagų. Pavyzdžiui, nimbamedžių aliejuje yra azadirachtino ir nimbino, kurie sutrikdo vabzdžių maitinimąsi ir augimą, sukeldami kenkėjų paralyžių ir žūtį. Natūralūs insekticidai gali būti naudojami kartu su kitais metodais, siekiant geriausių rezultatų ir sumažinti kenkėjų atsparumo riziką.

Feromonų gaudyklės ir kiti mechaniniai metodai

• Feromonų spąstai pritraukia ir sugauna kenkėjus, sumažindami jų skaičių ir užkirsdami kelią tolesniam plitimui. Feromonai yra cheminiai signalai, kuriuos vabzdžiai naudoja bendravimui, pavyzdžiui, pritraukdami partnerius dauginimuisi. Feromonų spąstų įrengimas leidžia tikslingai kontroliuoti kenkėjus, nepaveikiant netikslinių organizmų. Kiti mechaniniai metodai, tokie kaip lipnūs spąstai, barjerai ir fiziniai tinklai, taip pat padeda kontroliuoti kenkėjų populiacijas be cheminių medžiagų. Šie metodai yra veiksmingi ir saugūs aplinkai, prisidedant prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir ekosistemų pusiausvyros.

Šios grupės populiarių insekticidų pavyzdžiai

Produkto pavadinimas	Veiklioji medžiaga	Veikimo mechanizmas	Taikymo sritis
Genotipas	Genotipas	Sutrikdo DNR ir RNR sintezę, trukdydamas ląstelių augimui	Daržovės, grūdai, vaisiai
Mutacidas	Mutacidas	Pažeidžia genetinę medžiagą, trukdo normaliam ląstelių vystymuisi	Grūdiniai augalai, daržovės, vaisiai
DNR atsarga	DNR atsarga	Slopina DNR ir RNR sintezę, sutrikdo ląstelių augimą	Daržovės, grūdai, vaisiai
Piritroksas	Piritroksas	Imituoja ekdisteroidus, sutrikdydamas slydimąsi ir metamorfozę	Daržovių ir vaisių augalai, sodininkystė
Ekdisterolis	Ekdisterolis	Imituoja ekdisteroidus, sutrikdydamas slydimąsi ir metamorfozę	Daržovių ir vaisių augalai, sodininkystė
Regulitas	Regulitas	Blokuoja hormoninius receptorius, sutrikdydamas augimą ir metamorfozę	Daržovės, dekoratyviniai augalai

Privalumai ir trūkumai

Privalumai

• Didelis veiksmingumas prieš tikslinius kenkėjus.
• Veiksmo specifiškumas, minimalus poveikis žinduoliams.
• Gebėjimas kontroliuoti įvairius vabzdžių gyvenimo etapus.
• Galima derinti su kitais kontrolės metodais, siekiant didesnio efektyvumo.
• Greiti veiksmai, lemiantys greitą kenkėjų populiacijos sumažėjimą.
• Sisteminis pasiskirstymas augale, užtikrinantis ilgalaikę apsaugą.

Trūkumai

• Toksiškumas naudingiems vabzdžiams, įskaitant bites ir vapsvas.
• Kenkėjų atsparumo išsivystymo potencialas.
• Galimas dirvožemio ir vandens šaltinių užteršimas.
• Kai kurių insekticidų kaina yra didelė, palyginti su tradiciniais vaistais.
• Norint išvengti neigiamų pasekmių, reikia griežtai laikytis dozių ir vartojimo režimo.
• Kai kurių insekticidų veikimo spektras ribotas.

Rizika ir atsargumo priemonės

Poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai

• Glikoksalai, kurie veikia vabzdžių augimą ir vystymąsi, netinkamai naudojami, gali turėti rimtą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai. Prarijus, jie gali sukelti apsinuodijimo simptomus, tokius kaip galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, o kraštutiniais atvejais – traukuliai ir sąmonės praradimas. Gyvūnams, ypač naminiams gyvūnėliams, taip pat kyla apsinuodijimo rizika, kai ant jų odos patenka insekticidų likučių arba praryja apdorotų augalų.

Pesticidų apsinuodijimo simptomai

• Glikoksoko apsinuodijimo simptomai yra galvos svaigimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, silpnumas, pasunkėjęs kvėpavimas, traukuliai ir sąmonės netekimas. Patekus į akis ar ant odos, gali atsirasti dirginimas, paraudimas ir deginimas. Prarijus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Pirmoji pagalba apsinuodijus

• Įtarus apsinuodijimą gliksokalu, nedelsiant nutraukite sąlytį su insekticidu, pažeistą odą ar akis plaukite dideliu kiekiu vandens mažiausiai 15 minučių. Įkvėpus, išeikite į gryną orą ir kreipkitės medicininės pagalbos. Prarijus, kvieskite skubią medicininę pagalbą ir laikykitės pirmosios pagalbos nurodymų, pateiktų ant produkto etiketės.

Išvada

Racionalus glikoksalų, kurie turi įtakos vabzdžių augimui ir vystymuisi, naudojimas atlieka svarbų vaidmenį apsaugant augalus ir didinant žemės ūkio bei dekoratyvinių augalų produktyvumą. Tačiau būtina laikytis saugos taisyklių ir atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus, siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir naudingiems organizmams. Integruotas kenkėjų kontrolės metodas, derinantis cheminius, biologinius ir kultūrinius kontrolės metodus, skatina tvarų žemės ūkio vystymąsi ir biologinės įvairovės išsaugojimą. Taip pat svarbu tęsti naujų insekticidų ir kontrolės metodų, skirtų sumažinti riziką žmonių sveikatai ir ekosistemoms, kūrimo tyrimus.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

1. Kas yra glikoksalai ir kam jie naudojami? Glikoksalai yra insekticidų klasė, veikianti vabzdžių augimą ir vystymąsi. Jie naudojami kenkėjų populiacijoms kontroliuoti, žemės ūkio pasėliams ir dekoratyviniams augalams apsaugoti, derliui didinti ir augalams žaloti.
2. Kaip glikoksalai veikia vabzdžių nervų sistemą? Glikoksalai netiesiogiai veikia vabzdžių nervų sistemą, sutrikdydami hormonų reguliaciją ir metamorfozę, dėl ko sutrinka nervinių impulsų perdavimas ir raumenų susitraukimas, sukeldami paralyžių ir vabzdžių mirtį.
3. Ar glikoksalai kenkia naudingiems vabzdžiams, pavyzdžiui, bitėms? Taip, glikoksalai gali būti toksiški naudingiems vabzdžiams, įskaitant bites ir vapsvas. Jų naudojimas reikalauja griežtai laikytis taisyklių, siekiant kuo labiau sumažinti jų poveikį naudingiems vabzdžiams ir užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui.
4. Kaip galima išvengti vabzdžių atsparumo glikoksalams? Norint išvengti atsparumo, būtina kaitalioti skirtingų veikimo mechanizmų insekticidus, derinti cheminius ir biologinius kontrolės metodus bei laikytis rekomenduojamų dozių ir naudojimo grafikų. Taip pat labai svarbu įgyvendinti integruotas kenkėjų kontrolės strategijas, kurios sumažintų pesticidų spaudimą.
5. Kokios aplinkosaugos problemos susijusios su glikoksalių naudojimu? Glikoksalių naudojimas lemia naudingų vabzdžių populiacijų mažėjimą, dirvožemio ir vandens užterštumą, insekticidų kaupimąsi maisto grandinėse, o tai sukelia rimtų ekologinių ir su sveikata susijusių problemų.
6. Ar glikoloksalai gali būti naudojami ekologiniame ūkyje? Kai kurie glikoloksalai gali būti patvirtinti naudoti ekologiniame ūkyje, ypač tie, kurie pagaminti iš natūralių mikrobų ir augalų ekstraktų. Tačiau sintetiniai glikolšalai paprastai neatitinka ekologinio ūkininkavimo reikalavimų dėl savo cheminės kilmės ir galimo poveikio aplinkai bei naudingiems organizmams.
7. Kaip glikoksalai turėtų būti naudojami siekiant maksimalaus veiksmingumo? Būtina griežtai laikytis gamintojo nurodymų dėl dozavimo ir naudojimo grafiko, apdoroti augalus anksti ryte arba vėlai vakare, kad nepaveiktų apdulkintojų, ir užtikrinti tolygų insekticido pasiskirstymą ant augalų. Taip pat rekomenduojama prieš plačiai naudojant išbandyti nedidelius plotus.
8. Ar yra alternatyvų glikoksalams kenkėjų kontrolei? Taip, yra biologinių insekticidų, natūralių produktų (pvz., nimbamedžių aliejaus, česnakų tirpalų), feromonų gaudyklių ir mechaninių kontrolės metodų, kurie gali būti naudojami kaip glikoksalų alternatyvos. Šie metodai padeda sumažinti cheminių medžiagų naudojimą ir poveikį aplinkai.
9. Kaip galima sumažinti glikoksalų poveikį aplinkai? Naudokite tik insekticidus. Prireikus laikykitės rekomenduojamų dozių ir naudojimo grafikų, venkite pesticidų nutekėjimo į vandens šaltinius ir įdiekite integruotą kenkėjų kontrolę, kad sumažintumėte priklausomybę nuo cheminių metodų. Be to, naudojant labai specifiškai veikiančius insekticidus, sumažinamas poveikis netiksliniams organizmams.
10. Kur galima įsigyti glikoksalų? Glikoksalų galima įsigyti specializuotose agrotechnikos parduotuvėse, internetinėse parduotuvėse ir iš augalų apsaugos priemonių tiekėjų. Prieš pirkdami įsitikinkite, kad produktai yra teisėti ir saugūs, ir patikrinkite, ar jie atitinka ekologinio arba įprastinio ūkininkavimo praktikos reikalavimus.