Neonikotinoidai

Neonikotinoidai yra sintetinių insekticidų klasė, struktūriškai panaši į natūralius nikotinoidus – veikliąsias medžiagas, randamas tabako augaluose. Šie insekticidai skirti paveikti vabzdžių nervų sistemą, veiksmingai kontroliuojant kenkėjų, tokių kaip amarai, baltasparniai, erkės ir kt., populiacijas. Neonikotinoidai plačiai naudojami žemės ūkyje, sodininkystėje ir miesto kraštovaizdžio formavime, siekiant apsaugoti pasėlius ir dekoratyvinius augalus.

Naudojimo žemės ūkyje ir sodininkystėje tikslai ir svarba

Pagrindinis neonikotinoidų naudojimo tikslas – užtikrinti veiksmingą augalų apsaugą nuo įvairių vabzdžių kenkėjų, o tai padeda padidinti derlių ir sumažinti produkto nuostolius. Žemės ūkyje neonikotinoidai naudojami javų pasėliams, daržovėms, vaismedžiams ir kitiems žemės ūkio augalams apdoroti. Sodininkystėje jie naudojami dekoratyviniams augalams ir krūmams apsaugoti, apsaugant juos nuo lapų, stiebų ir vaisių pažeidimo. Dėl savo sisteminio pobūdžio neonikotinoidai prasiskverbia į augalų audinius ir užtikrina ilgalaikę apsaugą nuo kenkėjų.

Temos aktualumas

Neonikotinoidų tyrimas ir tinkamas naudojimas yra svarbus šiuolaikinės žemdirbystės ir sodininkystės aspektas. Auganti pasaulio populiacija ir didėjanti maisto paklausa reikalauja veiksmingų augalų apsaugos nuo kenkėjų metodų. Tačiau per didelis ir nekontroliuojamas neonikotinoidų naudojimas sukėlė aplinkosaugos problemų, tokių kaip naudingų vabzdžių, įskaitant bites, populiacijų mažėjimas ir kenkėjų atsparumo išsivystymas. Todėl svarbu ištirti neonikotinoidų veikimo mechanizmus, jų poveikį aplinkai ir sukurti tvarius taikymo metodus.

Istorija

• Neonikotinoidų istorija

Neonikotinoidai – tai XX a. pabaigoje sukurta insekticidų grupė, kuri greitai išpopuliarėjo dėl didelio veiksmingumo prieš vabzdžius kenkėjus. Šie produktai yra sintetiniai nikotinoidų analogai, veikiantys vabzdžių nervų sistemą. Neonikotinoidų istorija yra glaudžiai susijusi su chemijos mokslo raida ir siekiu sukurti veiksmingesnes ir saugesnes augalų apsaugos priemones.

• Ankstyvieji tyrimai ir atradimai

Neonikotinoidai buvo sukurti tęsiant aštuntajame dešimtmetyje atliktus tyrimus, kai mokslininkai pradėjo tyrinėti chemines medžiagas, turinčias panašių savybių kaip nikotinas, bet geresnes kovos su vabzdžiais kenkėjais savybes. Nikotinas kaip veiksmingas insekticidas buvo žinomas jau XIX amžiuje, tačiau jo naudojimas buvo ribotas dėl didelio toksiškumo ir nestabilumo. Devintajame dešimtmetyje mokslininkai pradėjo ieškoti saugesnių ir stabilesnių analogų, kurie galėtų turėti ilgalaikį poveikį ir būtų mažiau kenksmingi aplinkai.

• Pirmųjų neonikotinoidų sukūrimas

Pirmieji neonikotinoidai buvo susintetinti devintajame dešimtmetyje. 1990 m. bendrovė „Sygenta“ (tuometinė „Novartis“) pristatė pirmąjį komerciškai sėkmingą neonikotinoidą – imidaklopridą. Šis produktas buvo revoliucinis, nes, palyginti su tradiciniais insekticidais, jis pasirodė esąs daug veiksmingesnis prieš įvairius kenkėjus, įskaitant amarus, kolorado vabalus ir kitus. Imidaklopridas greitai tapo plačiai naudojamas žemės ūkyje, siekiant apsaugoti tiek pasėlius, tiek augalus soduose ir vejose.

• Naudojimo išplėtimas

Vėlesniais dešimtmečiais kitos įmonės pradėjo kurti naujus neonikotinoidus, tokius kaip tiametoksamas, aktara, klotianidinas ir kitus. Šie produktai greitai išpopuliarėjo rinkoje dėl didelio efektyvumo ir ilgalaikio poveikio. Jie tapo pagrindiniais insekticidais kovojant su įvairiais kenkėjais, tokiais kaip amarai, kolorado bulvių vabalas, kukurūzų vabalai, tripsai ir daugelis kitų vabzdžių kenkėjų. Neonikotinoidai buvo naudojami įvairiose pramonės šakose – nuo žemės ūkio ir sodininkystės iki žmonių sveikatos apsaugos (pvz., vabzdžių platinamų ligų prevencijai).

• Saugos ir aplinkosaugos klausimai

Tačiau nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigos neonikotinoidų naudojimas sukėlė rimtų aplinkosaugos ir toksikologinių problemų. Pirmaisiais jų naudojimo metais jie iš tiesų pasižymėjo dideliu veiksmingumu ir minimaliu poveikiu aplinkai. Tačiau laikui bėgant ėmė ryškėti šalutinis poveikis, ypač naudingiems vabzdžiams, pavyzdžiui, bitėms. Daugybė tyrimų susiejo neonikotinoidų naudojimą su masiniu bičių gaišimu, todėl kilo plačios diskusijos apie jų saugumą.

Be to, neonikotinoidai pradėjo sukelti kai kurių kenkėjų atsparumą, taip sumažindami jų veiksmingumą.

• Apribojimai ir draudimai

Reaguodama į didėjantį susirūpinimą dėl neonikotinoidų saugumo ir jų poveikio bitėms bei kitiems naudingiems organizmams, Europos Sąjunga 2013 m. įvedė apribojimus jų naudojimui bites pritraukiantiems pasėliams apdoroti. 2018 m. šie apribojimai buvo išplėsti, įtraukiant draudimą naudoti tris populiariausius neonikotinoidus (imidaklopridą, tiametoksamą ir klotianidiną) atvirame lauke.
Nepaisant šių apribojimų, kai kuriose šalyse neonikotinoidai ir toliau naudojami, o jų kūrimas išlieka svarbia cheminės augalų apsaugos sritimi.

• Šiuolaikiniai metodai ir neonikotinoidų ateitis

Pastaraisiais metais toliau dedamos pastangos kurti saugesnes neonikotinoidų formules ir novatoriškus naudojimo metodus. Mokslininkai ir specialistai dirba kurdami produktus, kurie mažiau paveiktų naudingus vabzdžius, tokius kaip bitės ir kiti plėšrūnieji vabzdžiai. Tuo pačiu metu vis labiau domimasi integruotais kenkėjų kontrolės metodais, kurie apjungia cheminius, biologinius ir agronominius metodus.

Taigi, neonikotinoidų istorija yra pavyzdys, kaip nuėjome nuo sėkmingų atradimų ir revoliucinių technologijų iki aplinkos rizikos pripažinimo ir naujų, saugesnių augalų apsaugos metodų kūrimo.

Klasifikacija

Neonikotinoidai klasifikuojami pagal cheminę sudėtį, veikimo mechanizmą ir aktyvumo spektrą. Pagrindinės neonikotinoidų grupės apima:

• Imidaklopridas: vienas iš labiausiai paplitusių atstovų, veiksmingas nuo amarų, baltųjų musių, erkių ir kitų kenkėjų.
• Tiametoksamas: žinomas dėl didelio veiksmingumo ir mažo toksiškumo žinduoliams, naudojamas grūdinėms kultūroms apsaugoti.
• Klotianidinas: naudojamas daržovių ir vaisių pasėliams apsaugoti, pasižymi dideliu atsparumu dirvožemio degradacijai.
• Acetamipridas: veiksmingas nuo daugelio vabzdžių kenkėjų, įskaitant vabalus ir tripsus.
• Nektarinas: naudojamas amarams ir baltasparniams kontroliuoti, mažai toksiškas naudingiems vabzdžiams.

Neonikotinoidai klasifikuojami pagal jų cheminę struktūrą, veikimo mechanizmą ir taikymą. Panagrinėkime kelias pagrindines neonikotinoidų kategorijas:

Klasifikacija pagal cheminę struktūrą

Remiantis chemine struktūra, neonikotinoidai skirstomi į kelias grupes, kurių kiekvienai būdingos skirtingos sintezės savybės ir poveikis tiksliniams organizmams.

• Nikotinoidiniai junginiai su chloropirimidino baze: šios neonikotinoidų grupės struktūroje yra chloropirimidino. Jie veiksmingi nuo daugybės kenkėjų, įskaitant amarus, straubliukus ir kitus žemės ūkio kenkėjus.
  Pavyzdys: tiametoksamas – vienas iš plačiai naudojamų neonikotinoidų su chloropirimidino baze.
• Nikotinoidiniai junginiai su neonikotinilpiridino baze: šios grupės veikliojoje medžiagoje yra piridino žiedas, kuris juos skiria nuo kitų neonikotinoidų. Šie junginiai veiksmingai naikina įvairius vabzdžius kenkėjus.
  Pavyzdys: imidaklopridas – gerai žinomas neonikotinoidas su neonikotinilpiridino baze, plačiai naudojamas kenkėjų kontrolei.
• Nikotinoidiniai junginiai su tiazolo pagrindu: tiazolo junginiai turi specifinę molekulinę struktūrą, kuri leidžia jiems kauptis augalų audiniuose ir užtikrinti ilgalaikį poveikį.
  Pavyzdys: acetamipridas – vienas iš šios grupės junginių, naudojamas augalams apsaugoti nuo įvairių kenkėjų.

Klasifikavimas pagal veikimo būdą

Neonikotinoidus taip pat galima klasifikuoti pagal jų poveikį vabzdžių organizmams. Jie veikia nervų sistemą, darydami įtaką nervinių impulsų perdavimui.

• Kontaktiniai neonikotinoidai: šie junginiai veikia tiesiogiai kontaktuodami su vabzdžiais. Patekęs į vabzdžio kūną, junginys prasiskverbia į organizmą ir sutrikdo nervų sistemos veiklą.
  Pavyzdys: flonikamidas – neonikotinoidas, veikiantis kontaktuodamas su kenkėjais ir blokuojantis nervinių impulsų perdavimą.
• Sisteminiai neonikotinoidai: šie junginiai gali prasiskverbti į augalų audinius, pasklisti po juos ir apsaugoti net nuo vabzdžių, kurie minta augalų sultimis.
  Pavyzdys: tiametoksamas ir imidaklopridas – abu šie junginiai veikia sistemingai ir gali būti naudojami sėkloms apsaugoti nuo pat augalų augimo pradžios.

Klasifikacija pagal taikymo sritį

Neonikotinoidus taip pat galima klasifikuoti pagal jų taikymo sritis, priklausomai nuo augalų rūšies ir kenkėjų, kuriems jie skirti.

• Neonikotinoidai žemės ūkio augalų apsaugai: šie junginiai naudojami kovai su kenkėjais, kenkiančiais žemės ūkio pasėliams. Jie veiksmingi nuo daugybės vabzdžių kenkėjų, tokių kaip amarai, tripsai, baltasparniai ir daugelis kitų.
  Pavyzdys: imidaklopridas – dažniausiai naudojamas tokiems pasėliams kaip kukurūzai, ryžiai, daržovės ir vaisiai apsaugoti.
• Neonikotinoidai dekoratyviniams augalams apsaugoti: šie junginiai naudojami dekoratyviniams augalams apsaugoti nuo kenkėjų, tokių kaip voratinklinės erkės ir amarai.
  Pavyzdys: acetamipridas – naudojamas kovai su kenkėjais dekoratyviniuose augaluose, tokiuose kaip rožės ir krūmai.
• Neonikotinoidai, skirti apsaugoti nuo ligų platinančių vabzdžių: ši junginių grupė taip pat naudojama augalams apsaugoti nuo vabzdžių, kurie gali platinti įvairias ligas, pvz., virusus ar grybelius.
  Pavyzdys: tiametoksamas – naudojamas žemės ūkio augalams apsaugoti nuo kenkėjų, pvz., amarų ir kitų vabzdžių, kurie gali pernešti patogenus.

Klasifikacija pagal toksiškumą ir atsparumą

Neonikotinoidus taip pat galima klasifikuoti pagal jų toksiškumo lygį ir gebėjimą kauptis augaluose, o tai turi įtakos jų išlikimui ekosistemoje.

• Labai toksiški neonikotinoidai: šie junginiai yra labai toksiški vabzdžiams ir veiksmingai kenkėjų kontrolei reikalingos minimalios dozės.
  Pavyzdys: imidaklopridas – labai toksiškas ir minimaliomis dozėmis veiksmingai sunaikina įvairius vabzdžius kenkėjus.
• Mažai toksiški neonikotinoidai: šie junginiai yra mažiau toksiški, tačiau vis tiek veiksmingi kovojant su vabzdžiais. Jie gali būti naudojami tose vietose, kur reikalingas saugesnis kenkėjų kontrolės metodas.
  Pavyzdys: acetamipridas – santykinai mažiau toksiškas, palyginti su kitais neonikotinoidais, todėl jį tinkamesnis naudoti tam tikruose laukuose.

Veikimo mechanizmas

• Kaip insekticidai veikia vabzdžių nervų sistemą

Neonikotinoidai veikia vabzdžių nervų sistemą, prisijungdami prie nervinių ląstelių nikotino acetilcholino receptorių. Tai sukelia nuolatinį nervinių impulsų sužadinimą, dėl kurio vabzdžiai paralyžiuojami ir žūsta. Skirtingai nuo ankstesnių insekticidų klasių, neonikotinoidai pasižymi dideliu selektyvumu vabzdžiams, todėl sumažėja jų toksiškumas žinduoliams ir kitiems bestuburiams.

• Poveikis vabzdžių metabolizmui

Neonikotinoidai sutrikdo vabzdžių medžiagų apykaitos procesus, todėl sumažėja jų aktyvumas, dauginimasis ir išgyvenimas. Nervų signalų perdavimo slopinimas trukdo tokioms esminėms funkcijoms kaip maitinimasis, judėjimas ir dauginimasis.

• Molekulinių veikimo mechanizmų pavyzdžiai

Kai kurie neonikotinoidai, pavyzdžiui, imidaklopridas, jungiasi prie nikotino acetilcholino receptorių, sukeldami nuolatinį nervinių ląstelių sužadinimą. Kiti, pavyzdžiui, tiametoksamas, blokuoja jonų kanalus, sutrikdydami nervinio signalo perdavimą. Šie mechanizmai užtikrina didelį veiksmingumą prieš vabzdžius kenkėjus.

• Skirtumas tarp kontaktinio ir sisteminio poveikio

Neonikotinoidai pasižymi sisteminiu poveikiu, tai reiškia, kad jie prasiskverbia į augalo audinius ir pasklinda po visas dalis, įskaitant lapus, stiebus ir šaknis. Tai užtikrina ilgalaikę augalo apsaugą ir veiksmingai kontroliuoja kenkėjus, mintančius įvairiomis augalo dalimis. Taip pat galimas kontaktinis poveikis, tačiau pagrindinis jų veiksmingumas susijęs su sisteminiu pasiskirstymu.

Šios grupės produktų pavyzdžiai

• Imidaklopridas
  Veikimo mechanizmas: jungiasi prie nikotino acetilcholino receptorių, sukeldamas nuolatinį nervinių ląstelių sužadinimą.
  Produktų pavyzdžiai:
  • Aktara
  • Klordoras
  • Lanergilis

Privalumai ir trūkumai
Privalumai: platus veikimo spektras, sisteminis pasiskirstymas, mažas toksiškumas žinduoliams.
Trūkumai: toksiškumas bitėms ir kitiems apdulkintojams, galimas kenkėjų atsparumo išsivystymas.

• Tiametoksamas
  Veikimo mechanizmas: blokuoja jonų kanalus, sutrikdydamas nervinio signalo perdavimą.
  Produktų pavyzdžiai:
  • Belkaras
  • Tyret
  • Redatas

Privalumai ir trūkumai
Privalumai: didelis efektyvumas, mažas toksiškumas naudingiems vabzdžiams, atsparumas degradacijai.
Trūkumai: toksiškumas bitėms, jei naudojamas neteisingai, galimas kaupimasis dirvožemyje.

• Klotianidinas
  Veikimo mechanizmas: jungiasi prie acetilcholino receptorių, sukeldamas vabzdžių paralyžių.
  Produktų pavyzdžiai:
  • Kloferis
  • Kartimaras
  • Nekto

Privalumai ir trūkumai

Privalumai: didelis atsparumas degradacijai, sisteminis pasiskirstymas, veiksmingas prieš platų kenkėjų spektrą.
Trūkumai: toksiškumas bitėms, galimas vandens ir dirvožemio užteršimas.

Insekticidai ir jų poveikis aplinkai

• Poveikis naudingiems vabzdžiams

Neonikotinoidai daro didelę įtaką naudingiems vabzdžiams, įskaitant bites, vapsvas ir kitus apdulkintojus. Bitės rizikuoja apsinuodyti rinkdamos nektarą ir žiedadulkes iš apdorotų augalų, todėl sumažėja jų populiacijos ir sutrikdomi apdulkinimo procesai. Tai neigiamai veikia biologinę įvairovę ir nuo apdulkinimo priklausomų augalų produktyvumą.

• Likučių insekticidų kiekis dirvožemyje, vandenyje ir augaluose

Neonikotinoidai gali ilgai išlikti dirvožemyje, ypač drėgno ir šilto klimato sąlygomis. Jie prasiskverbia į vandenį per kritulius ir drėkinimą, todėl užteršia vandens šaltinius. Augaluose neonikotinoidai pasiskirsto visose dalyse, įskaitant lapus, stiebus ir šaknis, užtikrindami sisteminę apsaugą, bet taip pat gali sukelti kaupimąsi maisto produktuose.

• Insekticidų fotostabilumas ir skaidymas gamtoje

Daugelis neonikotinoidų pasižymi dideliu fotostabilumu, todėl pailgina jų veikimo trukmę aplinkoje. Tai sulėtina jų skaidymąsi ultravioletinių spindulių veikiami ir prisideda prie jų kaupimosi ekosistemose. Didelis atsparumas skaidymui lemia ilgalaikį insekticidų buvimą dirvožemyje ir vandenyje, todėl padidėja toksiškumo bestuburiams ir kitiems organizmams rizika.

• Biomagnifikacija ir kaupimasis maisto grandinėse

Neonikotinoidai gali biomagnifikuotis, nes jie gali kauptis vabzdžių ir gyvūnų organizmuose, judėdami aukštyn mitybos grandine. Dėl to padidėja insekticidų koncentracija plėšrūnų organizme ir aukštesniuose mitybos grandinės lygiuose, įskaitant žmones. Neonikotinoidų biomagnifikacija sukelia rimtų ekologinių ir sveikatos problemų, nes susikaupę insekticidai gali sukelti lėtinį apsinuodijimą ir sveikatos sutrikimus gyvūnams ir žmonėms.

Kenkėjų atsparumo insekticidams problema

• Atsparumo išsivystymo priežastys

Vabzdžių kenkėjų atsparumas neonikotinoidams išsivysto dėl genetinių mutacijų ir atsparių individų atrankos, pakartotinai naudojant tą patį insekticidą. Dažnas ir nekontroliuojamas neonikotinoidų naudojimas skatina greitą atsparumo vystymąsi, mažina jų veiksmingumą ir reikalauja naudoti stipresnes ir toksiškesnes medžiagas.

• Atsparių kenkėjų pavyzdžiai

Įvairūs vabzdžiai kenkėjai, įskaitant baltasparnius, amarus, erkes ir kai kurias kandžių rūšis, pasižymi atsparumu neonikotinoidams. Šie kenkėjai pasižymi sumažėjusiu jautrumu insekticidams, todėl juos sunkiau kontroliuoti ir reikia brangesnių bei pavojingesnių cheminių medžiagų.

• Atsparumo prevencijos metodai

Siekiant išvengti atsparumo, būtina kaitalioti skirtingų veikimo mechanizmų insekticidus, derinti cheminius ir biologinius kontrolės metodus bei taikyti integruotas kenkėjų kontrolės strategijas. Taip pat svarbu laikytis rekomenduojamų dozių ir naudojimo grafikų, kad būtų išvengta atsparių individų atsiradimo ir užtikrintas ilgalaikis produktų veiksmingumas.

Saugus insekticidų naudojimas

• Tirpalų ir dozių paruošimas

Tinkamas tirpalų paruošimas ir tiksli insekticidų dozavimas yra labai svarbūs veiksmingam ir saugiam naudojimui. Griežtai laikykitės gamintojo nurodymų, kad išvengtumėte perdozavimo ir nepakankamo augalų apdorojimo. Naudokite matavimo įrankius ir

Kokybiškas vanduo padeda užtikrinti dozavimo tikslumą ir veiksmingą gydymą.

• Apsauginių priemonių naudojimas dirbant su insekticidais

Dirbant su neonikotinoidais, reikia naudoti tinkamas apsaugos priemones, tokias kaip pirštinės, kaukės, akiniai ir apsauginiai drabužiai. Tai padeda išvengti sąlyčio su insekticidais ant odos, akių ir kvėpavimo takų, sumažinant apsinuodijimo ir neigiamo poveikio sveikatai riziką.

• Rekomendacijos augalų apdorojimui

Augalus apdorokite anksti ryte arba vėlai vakare, kad sumažintumėte poveikį apdulkintojams, pavyzdžiui, bitėms. Venkite apdorojimo karštu ir vėjuotu oru, nes dėl to insekticidai gali būti purškiami ant naudingų augalų ir organizmų. Taip pat atsižvelkite į augalo augimo stadiją, venkite apdorojimo aktyvaus žydėjimo ir vaisiaus formavimosi metu.

• Laikytis laukimo laikotarpių prieš derliaus nuėmimą

Laikantis rekomenduojamų laukimo laikotarpių prieš derliaus nuėmimą po insekticidų panaudojimo, užtikrinamas maisto produktų saugumas ir išvengiama cheminių medžiagų likučių kaupimosi maiste. Laikantis laukimo laikotarpių, užtikrinamas vartojimo saugumas ir išvengiama pavojaus sveikatai.

Cheminių insekticidų alternatyvos

• Biologiniai insekticidai

Entomofagų, bakterinių ir grybelinių medžiagų naudojimas yra aplinkai saugi cheminių insekticidų alternatyva. Biologiniai insekticidai, tokie kaip Bacillus thuringiensis, veiksmingai kovoja su vabzdžiais kenkėjais nekenkdami naudingiems organizmams ir aplinkai.

• Natūralūs insekticidai

Natūralūs insekticidai, tokie kaip nimbamedžio aliejus, tabako užpilai ir česnakų tirpalai, yra saugūs augalams ir aplinkai kenkėjų kontrolės srityje. Šie metodai pasižymi atbaidančiomis ir insekticidinėmis savybėmis, veiksmingai kontroliuoja vabzdžių populiacijas nenaudojant sintetinių cheminių medžiagų. Optimaliems rezultatams pasiekti natūralius insekticidus galima naudoti kartu su kitais metodais.

• Feromonų gaudyklės ir kiti mechaniniai metodai

Feromonų gaudyklės pritraukia ir naikina vabzdžius kenkėjus, sumažindamos jų populiaciją ir neleisdamos jiems plisti. Kiti mechaniniai metodai, pavyzdžiui, lipnūs spąstai ir barjerai, taip pat padeda kontroliuoti kenkėjų populiacijas nenaudojant cheminių medžiagų. Šie metodai yra veiksmingi ir aplinkai saugūs kenkėjų kontrolės būdai.

Šios grupės populiarių insekticidų pavyzdžiai

Produkto pavadinimas	Veiklioji medžiaga	Veikimo mechanizmas	Taikymo sritis
Imidaklopridas	Imidaklopridas	Prisijungimas prie nikotino acetilcholino receptorių, sukeliantis paralyžių ir mirtį	Daržovės, grūdai, vaismedžiai
Tiametoksamas	Tiametoksamas	Jonų kanalų blokavimas, sutrikdantis nervinio signalo perdavimą	Grūdiniai augalai, daržovės, vaisiniai augalai
Klotianidinas	Klotianidinas	Prisijungimas prie acetilcholino receptorių, sukeliantis vabzdžių paralyžių	Daržovių ir vaisių kultūros, dekoratyviniai augalai
Acetamipridas	Acetamipridas	Prisijungimas prie nikotino acetilcholino receptorių, sukeldamas nuolatinį nervų sužadinimą	Daržovės, grūdai ir dekoratyviniai augalai
Nektarinas	Nektarinas	Prisijungimas prie nikotino acetilcholino receptorių, sukeliantis paralyžių ir mirtį	Daržovės ir dekoratyviniai augalai, vaismedžiai

Privalumai ir trūkumai

Privalumai

• Didelis efektyvumas prieš daugybę vabzdžių kenkėjų
• Sisteminis pasiskirstymas augaluose, užtikrinantis ilgalaikę apsaugą
• Mažas toksiškumas žinduoliams, palyginti su kitomis insekticidų klasėmis
• Didelis fotostabilumas, užtikrinantis ilgalaikį poveikį

Trūkumai

• Toksiškumas naudingiems vabzdžiams, įskaitant bites ir vapsvas
• Vabzdžių kenkėjų atsparumo išsivystymo potencialas
• Galimas dirvožemio ir vandens šaltinių užteršimas
• Kai kurių produktų kaina yra didelė, palyginti su tradiciniais insekticidais

Rizika ir atsargumo priemonės

• Poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai

Netinkamai vartojami neonikotinoidai gali turėti didelės įtakos žmonių ir gyvūnų sveikatai. Patekę į žmogaus organizmą, jie gali sukelti apsinuodijimo simptomus, tokius kaip galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, o kraštutiniais atvejais – traukuliai ir sąmonės netekimas. Gyvūnams, ypač naminiams gyvūnėliams, taip pat kyla apsinuodijimo rizika, jei insekticidai patenka ant jų odos arba jei jie praryja apdorotus augalus.

• Insekticidų apsinuodijimo simptomai

Neonikotinoidų apsinuodijimo simptomai yra galvos svaigimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, silpnumas, pasunkėjęs kvėpavimas, traukuliai ir sąmonės netekimas. Jei insekticidas patenka į akis ar ant odos, gali atsirasti dirginimas, paraudimas ir deginimo pojūtis. Prarijus, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

• Pirmoji pagalba apsinuodijus

Įtarus apsinuodijimą neonikotinoidais, nedelsiant nutraukite sąlytį su insekticidu, pažeistą odą ar akis plaukite dideliu kiekiu vandens mažiausiai 15 minučių. Įkvėpus, išeikite į gryną orą ir kreipkitės medicininės pagalbos. Prarijus, kvieskite greitąją pagalbą ir laikykitės pirmosios pagalbos nurodymų, pateiktų ant produkto pakuotės.

Kenkėjų prevencija

• Alternatyvūs kenkėjų kontrolės metodai

Naudojant tokius kultūrinius metodus kaip sėjomaina, mulčiavimas, užkrėstų augalų pašalinimas ir atsparių veislių įvedimas, galima išvengti kenkėjų protrūkių ir sumažinti insekticidų poreikį. Biologinės kontrolės metodai, įskaitant entomofagų ir kitų natūralių vabzdžių kenkėjų priešų naudojimą, taip pat yra veiksmingi.

• Nepalankių sąlygų kenkėjams kūrimas

Tinkamas laistymas, nukritusių lapų ir augalų šiukšlių šalinimas, sodo švaros palaikymas ir fizinių barjerų, tokių kaip tinklai ir apvadai, įrengimas padeda išvengti kenkėjų antplūdžio. Reguliarus augalų tikrinimas ir laiku pašalinamos pažeistos dalys sumažina augalų patrauklumą kenkėjams.

Išvada

Racionalus neonikotinoidų naudojimas atlieka labai svarbų vaidmenį apsaugant augalus ir didinant žemės ūkio bei dekoratyvinių augalų derlių. Tačiau būtina laikytis saugos taisyklių ir naudoti insekticidus atsižvelgiant į aplinkos veiksnius, siekiant sumažinti jų neigiamą poveikį aplinkai ir naudingiems organizmams. Integruotas kenkėjų kontrolės metodas, derinantis cheminius, biologinius ir kultūrinius metodus, skatina tvarią žemės ūkio praktiką ir biologinės įvairovės išsaugojimą.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

Kas yra neonikotinoidai ir kam jie naudojami?
Neonikotinoidai yra sintetinių insekticidų klasė, naudojama augalams apsaugoti nuo įvairių vabzdžių kenkėjų. Jie plačiai naudojami žemės ūkyje ir sodininkystėje, siekiant padidinti derlių ir išvengti augalų pažeidimų.

Kaip neonikotinoidai veikia vabzdžių nervų sistemą?
Neonikotinoidai jungiasi prie nikotino acetilcholino receptorių vabzdžių nervų sistemoje, sukeldami nuolatinį nervinių ląstelių sužadinimą. Tai sukelia vabzdžių paralyžių ir mirtį.

Kokios yra pagrindinės neonikotinoidų grupės?
Pagrindinės neonikotinoidų grupės yra imidaklopridas, tiametoksamas, klotianidinas, acetamipridas ir nektaras. Kiekviena iš šių grupių turi specifinių savybių, susijusių su jos veikimo mechanizmu ir taikymo sritimi.

Ar neonikotinoidai kenkia bitėms?
Taip, neonikotinoidai yra toksiški bitėms ir kitiems apdulkintojams. Jų naudojimas reikalauja griežtai laikytis taisyklių, kad būtų kuo labiau sumažintas jų poveikis naudingiems vabzdžiams.

Kaip galima užkirsti kelią vabzdžių atsparumui neonikotinoidams?
Norint išvengti atsparumo, būtina kaitalioti skirtingų veikimo mechanizmų insekticidus, derinti cheminius ir biologinius kontrolės metodus bei laikytis rekomenduojamų dozių ir naudojimo grafikų.

Kokios aplinkos problemos susijusios su neonikotinoidų naudojimu?
Neonikotinoidų naudojimas lemia naudingų vabzdžių populiacijų mažėjimą, dirvožemio ir vandens užterštumą, insekticidų kaupimąsi maisto grandinėse, o tai sukelia didelių aplinkos ir sveikatos problemų.

Ar neonikotinoidus galima naudoti ekologiniame ūkyje?
Ne, dauguma neonikotinoidų neatitinka ekologinio ūkininkavimo reikalavimų dėl savo sintetinės kilmės ir neigiamo poveikio aplinkai bei naudingiems organizmams.

Kaip naudoti neonikotinoidus, kad jie būtų kuo veiksmingesni?
Griežtai laikykitės gamintojo nurodymų dėl dozavimo ir naudojimo grafikų, apdorokite augalus ankstyvomis arba vėlyvomis valandomis, venkite apdorojimo apdulkintojų aktyvumo metu ir užtikrinkite tolygų insekticido pasiskirstymą ant augalų.

Ar yra neonikotinoidų alternatyvų kenkėjų kontrolei?
Taip, yra biologinių insekticidų, natūralių priemonių (nimbamedžių aliejaus, česnakų tirpalų), feromonų gaudyklių ir mechaninių kontrolės metodų, kurie gali būti naudojami kaip cheminių insekticidų alternatyvos.

Kur galima įsigyti neonikotinoidų?
Neonikotinoidų galima įsigyti specializuotose agrotechnikos parduotuvėse, internetinėse parduotuvėse ir augalų apsaugos priemonių tiekėjų svetainėse. Prieš pirkdami įsitikinkite, kad naudojami produktai yra teisėti ir saugūs.