Insekticidai, veikiantys vabzdžių augimą ir vystymąsi

Insekticidai, veikiantys vabzdžių augimą ir vystymąsi, yra cheminių medžiagų klasė, skirta sutrikdyti biologinius procesus, susijusius su kenkėjų vabzdžių augimu, metamorfoze ir reprodukcinėmis funkcijomis. Šie insekticidai sutrikdo hormonų reguliaciją ir ląstelių mechanizmus, dėl to sulėtėja vystymasis, sutrinka morfogenezė ir sumažėja reprodukcinės galimybės. Dėl to tokių insekticidų naudojimas sumažina kenkėjų populiacijas, o tai prisideda prie žemės ūkio kultūrų ir dekoratyvinių augalų apsaugos.

Tikslai ir svarba žemės ūkyje ir sodininkystėje

Pagrindinis insekticidų, turinčių įtakos vabzdžių augimui ir vystymuisi, naudojimo tikslas yra veiksmingai kontroliuoti kenkėjų populiacijas, taip padidinant pasėlių derlių ir produktų kokybę. Žemės ūkyje šie insekticidai naudojami javų pasėliams, daržovėms, vaisiams ir kitiems žemės ūkio augalams apsaugoti nuo kenkėjų, tokių kaip amarai, baltasparniai, vaisinės muselės ir kiti. Sodininkystėje jie naudojami dekoratyviniams augalams, vaismedžiams ir krūmams apsaugoti, išlaikant jų sveikatą ir estetinį patrauklumą. Dėl savo specifiškumo ir dėmesio vabzdžių biologiniams procesams, augimą ir vystymąsi veikiantys insekticidai yra svarbi integruotos kenkėjų kontrolės (IPM) sudedamoji dalis, užtikrinanti tvarų ir veiksmingą žemės ūkį.

Temos aktualumas

Atsižvelgiant į pasaulio gyventojų skaičiaus augimą ir didėjančią maisto paklausą, veiksminga kenkėjų kontrolė tapo itin svarbi. Insekticidai, kurie veikia augimą ir vystymąsi, siūlo novatoriškus kenkėjų kontrolės metodus, sumažindami toksiškesnių cheminių medžiagų poreikį. Tačiau netinkamas šių insekticidų naudojimas gali sukelti kenkėjų atsparumo išsivystymą ir neigiamas ekologines pasekmes, tokias kaip naudingų vabzdžių populiacijų sumažėjimas ir aplinkos užterštumas. Todėl veikimo mechanizmų, poveikio ekosistemoms tyrimas ir tvarių naudojimo metodų kūrimas yra svarbūs šiuolaikinės agrochemijos aspektai.

Istorija

Insekticidai, veikiantys vabzdžių augimą ir vystymąsi, sudaro atskirą cheminių medžiagų grupę, kuri sutrikdo normalų vabzdžių vystymąsi, neleisdama jiems virsti iš lervų į lėliukes ir iš lėliukių į suaugusius individų. Šie insekticidai veikia vabzdžių hormoninę sistemą, trukdydami procesams, reguliuojantiems jų metamorfozę ir vystymąsi. Ši insekticidų grupė naudojama kenkėjų populiacijoms kontroliuoti įvairiais jų gyvenimo ciklo etapais ir taikoma žemės ūkyje, sodininkystėje ir kenkėjų kontrolėje.

1. Ankstyvieji tyrimai ir atradimai

Insekticidų, turinčių įtakos vabzdžių augimui ir vystymuisi, kūrimas prasidėjo 1940-aisiais. Iš pradžių mokslininkai bandė naudoti hormonines medžiagas, kurios galėtų paveikti vabzdžių metamorfozę ir taip užkirsti kelią jų vystymuisi. Šios medžiagos paprastai buvo sintetiniai hormonų, kontroliuojančių vabzdžių šėrimąsi ir metamorfozę, analogai.

2. 1950–1960 m.: hormoninių vaistų vartojimo pradžia

Pirmieji hormoniniai insekticidai pradėti kurti XX amžiaus viduryje. Vaistai, kurie sutrikdė vabzdžių hormoninius procesus, paveikė šėrimąsi, nutraukdami lervų vystymąsi ir neleisdami pereiti į lėliukės stadiją. Vienas pirmųjų tokių vaistų buvo aldrinas, kuris buvo naudojamas kenkėjų populiacijoms kontroliuoti, tačiau jo naudojimas sukėlė aplinkos problemų, pavyzdžiui, ilgalaikį kaupimąsi dirvožemyje.
Pavyzdys:

• „Kallochem“ (1960 m.) – sintetinis insekticidas, sutrikdęs vabzdžių hormonų sintezę ir paveikęs jų metamorfozę. „Kallochem“ buvo naudojamas kenkėjams naikinti, tačiau greitai pakeistas veiksmingesnėmis priemonėmis.

3. 1970–1980 m.: naujos kartos insekticidų kūrimas

Šiuo laikotarpiu buvo sukurti nauji cheminiai junginiai, paremti hormoniniais insekticidais, skirti sutrikdyti metamorfozę. Šie junginiai turėjo tikslingesnį poveikį vabzdžių vystymosi stadijoms. Kai kurie iš jų paveikė hormonų sintezę, skatindami nenormalų šėrimąsi arba visišką šėrimosi sutrikimą.
Pavyzdys:

• Teflubenzuronas (1980 m.) – insekticidas, veikiantis chitinizuojančių hormonų sintezę, blokuojantis vabzdžių šėrimosi procesą. Šis vaistas buvo aktyviai naudojamas kenkėjams kontroliuoti žemės ūkyje, ypač siekiant apsaugoti pasėlius nuo vabzdžių, kurie kenkia augalams lervų stadijoje.

4. 1990-ieji: padidėjęs efektyvumas ir sumažėjęs toksiškumas

Dešimtajame dešimtmetyje, vystantis chemijos pramonei, buvo sukurti dar selektyvesni insekticidai, kurie sumažino poveikį kitiems organizmams ir padidino veiksmingumą prieš kenkėjus. Šie agentai buvo naudojami ne tik kovai su kenkėjais ankstyvosiose vystymosi stadijose, bet ir žemės ūkio pasėliams apsaugoti didžiausio pažeidžiamumo laikotarpiais.
Pavyzdys:

• „Loveness“ (1990 m.) – sintetinis junginys, kuris veikia vabzdžių hormonų reguliaciją ir sutrikdo vystymąsi. Jis ypač veiksmingas prieš kenkėjus lervų stadijoje.

5. Šiuolaikinės tendencijos: inovacijos ir naujos molekulės

Šiuolaikiniai insekticidai, darantys įtaką vabzdžių augimui ir vystymuisi, toliau tobulėja, kad galėtų pasiūlyti konkretesnį poveikį ir sumažinti žalą aplinkai. Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai dirbo kurdami naujas molekules, kurios bus atsparesnės išorės veiksniams ir tiksliau paveiks vabzdžių metamorfozę.
Pavyzdys:

• Fenoksikarbas (2000-ieji) – modernus insekticidas, sutrikdantis vabzdžių metamorfozę, naudojamas kenkėjams kontroliuoti žemės ūkyje ir sodininkystėje. Fenoksikarbas veiksmingas prieš daugelį vabzdžių, sutrikdydamas jų vystymąsi lervų stadijoje.

Pasipriešinimo ir inovacijų problemos

• Vabzdžių atsparumo augimą ir vystymąsi veikiančiems insekticidams išsivystymas tapo viena iš pagrindinių problemų, susijusių su jų naudojimu. Kenkėjai, veikiami pakartotinio šių insekticidų naudojimo, gali vystytis ir tapti mažiau jautrūs jų poveikiui. Tam reikia kurti naujus insekticidus, turinčius skirtingus veikimo mechanizmus, ir įdiegti tvarius kontrolės metodus, tokius kaip insekticidų rotacija ir kombinuotų preparatų naudojimas. Šiuolaikiniai tyrimai sutelkti į insekticidų, pasižyminčių patobulintomis savybėmis, kūrimą, kurie padeda sumažinti atsparumo išsivystymo riziką ir sumažinti poveikį ekologijai.

Klasifikacija

Insekticidai, turintys įtakos vabzdžių augimui ir vystymuisi, klasifikuojami pagal įvairius kriterijus, įskaitant cheminę sudėtį, veikimo mechanizmą ir aktyvumo spektrą. Pagrindinės šios kategorijos insekticidų grupės apima:

• Moluskinalai: sintetiniai juvenilinių hormonų analogai, naudojami normaliam vabzdžių lervų vystymuisi slopinti.
• Ekdisteroidai: insekticidai, imituojantys ekdisteroidų, hormonų, reguliuojančių vabzdžių metamorfozę, veikimą.
• Hormonų inhibitoriai: junginiai, kurie blokuoja natūralių hormonų, tokių kaip metaboliniai hormonai ir augimo hormonai, veikimą.
• Mutacinius procesus veikiantys insekticidai: medžiagos, kurios ardo vabzdžių genetinę medžiagą, trukdydamos normaliam augimui ir vystymuisi.
• Sintetiniai bioaktyvūs junginiai: šiuolaikiniai insekticidai, sukurti iš natūralių medžiagų, pasižyminčių padidintu veiksmingumu ir saugumu.

Kiekviena iš šių grupių turi unikalių savybių ir veikimo mechanizmų, leidžiančių jas naudoti įvairiomis sąlygomis ir kontroliuoti įvairių rūšių vabzdžius kenkėjus.

Insekticidai, veikiantys vabzdžių augimą ir vystymąsi, yra specializuota augalų apsaugos produktų grupė, sutrikdanti vabzdžių fiziologinius procesus, trukdanti jų normaliam vystymuisi, metamorfozei ar dauginimuisi. Šie produktai ne visada tiesiogiai sunaikina vabzdį, bet gali slopinti jo gyvybines funkcijas įvairiuose vystymosi etapuose, dėl ko nutrūksta augimas, žūsta lervos arba nesugeba visiškai atlikti metamorfozės.

1. Metamorfozę veikiantys insekticidai
Šie insekticidai sutrikdo normalius fiziologinius procesus, susijusius su vabzdžių transformacija iš lervų į lėliukes ir iš lėliukių į suaugusius. Tai vyksta slopinant arba iškreipiant hormonų, reguliuojančių vabzdžių vystymąsi, sintezę.

1.1. Ekdisteroidinius hormonus veikiantys insekticidai

Ekdisteroidai yra hormonai, kontroliuojantys vabzdžių šėrimosi ir metamorfozės procesą. Šios grupės insekticidai trukdo šių hormonų sintezei, sutrikdydami šėrimosi procesą ir lervų virsmą brandesnėmis formomis.

Pavyzdžiai:

• Chlorfenapiras — veikia ekdisteroidų sintezę, sutrikdydamas vabzdžių šėrimąsi.
• Sfenodonas — blokuoja ekdisteroidų veikimą, neleisdamas normaliai metamorfozei.

1.2. Insekticidai, veikiantys juvenilinį hormoną

Juvenilinis hormonas kontroliuoja vabzdžių vystymąsi lervos stadijoje. Kai kurie insekticidai blokuoja šio hormono sintezę arba veikimą, neleisdami vabzdžiui išsivystyti į suaugusį individą.

Pavyzdžiai:

• Metoprenas — slopina juvenilinio hormono veikimą, dėl to sutrinka lervų vystymasis.
• Propiokonazolas sutrikdo juvenilinio hormono sintezę, trukdydamas lervoms virsti imagais.

2. Insekticidai, veikiantys maitinimąsi ir augimą

Šie produktai veikia vabzdžių medžiagų apykaitą, sutrikdydami jų gebėjimą tinkamai virškinti maistą ir įsisavinti maistines medžiagas. Tai gali lemti sulėtėjusį augimą, išsekimą ar net mirtį.

2.1. Baltymų sintezę sutrikdantys insekticidai
Kai kurie insekticidai blokuoja baltymų sintezę vabzdžio organizme, sulėtindami jo augimą ir vystymąsi, sukeldami žūtį lervų stadijoje.

Pavyzdžiai:

• Selesol — slopina baltymų sintezę, sutrikdydamas normalų vabzdžių augimą.
• Piriproksifenas – veikia baltymų metabolizmą, lėtina augimą ir vystymąsi.

2.2. Insekticidai, blokuojantys maisto įsisavinimą

Šie insekticidai veikia virškinimą, trukdo įsisavinti maistines medžiagas, todėl sulėtėja vabzdžių augimas ir jie badauja.

Pavyzdžiai:

• Tramkarbas – veikia angliavandenių ir baltymų apykaitą, mažindamas maisto absorbciją.
• Lambda-cihalotrinas blokuoja maisto virškinimui būtinus fermentus.

3. Insekticidai, sutrikdantys dauginimąsi

Kai kurie insekticidai veikia vabzdžių reprodukcinius organus, sutrikdydami jų gebėjimą daugintis. Šie produktai gali blokuoti gametų vystymąsi arba sutrikdyti lytinių hormonų veikimą, dėl ko jie negali daugintis.

3.1. Insekticidai, veikiantys reprodukciją reguliuojančius hormonus

Šie insekticidai blokuoja arba sutrikdo hormonų, atsakingų už gametų vystymąsi vabzdžiuose, gamybą.

Pavyzdžiai:

• Acetamipridas sutrikdo reprodukcinę funkciją reguliuojančių hormonų gamybą.
• Moksifenas – blokuoja reprodukcinių hormonų veikimą, trukdydamas poravimuisi ir dauginimuisi.

3.2. Insekticidai, veikiantys reprodukcinius organus

Šie insekticidai tiesiogiai veikia vabzdžių reprodukcinius organus, blokuodami jų normalų vystymąsi ir funkcionavimą.

Pavyzdžiai:

• Resamet — pažeidžia reprodukcinius organus, trukdydamas jų vystymuisi.
• Oksidofenas – sutrikdo vabzdžių lytinių liaukų funkciją, slopindamas jų gebėjimą daugintis.

4. Nervų sistemą ir augimą veikiantys insekticidai

Kai kurie insekticidai ne tik blokuoja vabzdžių vystymąsi, bet ir veikia jų nervų sistemą, sutrikdydami ne tik augimą, bet ir elgesį.

4.1. Nervų sistemą veikiantys insekticidai

Šie produktai gali blokuoti nervinių impulsų perdavimą, paveikdami vabzdžių judesių koordinaciją, jų gebėjimą ieškoti maisto ir daugintis.

Pavyzdžiai:

• Piretroidai (pvz., permetrinas) – veikia nervų sistemą, sukeldami vabzdžių paralyžių.
• Fipronilas – sutrikdo nervinių impulsų perdavimą ir sulėtina vabzdžių augimą.

Veikimo mechanizmas

Kaip insekticidai veikia vabzdžių nervų sistemą

• Insekticidai, darantys įtaką vabzdžių augimui ir vystymuisi, netiesiogiai veikia nervų sistemą, sutrikdydami su augimu ir metamorfoze susijusius biologinius procesus. Pavyzdžiui, moliuskinai ir hormonų inhibitoriai sutrikdo hormonų reguliaciją, dėl to sutrinka nervinių impulsų perdavimas ir raumenų susitraukimas. Ekdisteroidai, kurie imituoja natūralius hormonus, sutrikdo normalius metamorfozės procesus, taip pat paveikdami nervų sistemą, sukeldami vabzdžių paralyžių ir mirtį.

Poveikis vabzdžių metabolizmui

• Hormonų reguliacijos ir metamorfozės sutrikimas sukelia medžiagų apykaitos procesų, tokių kaip mityba, augimas ir dauginimasis, sutrikimus. Dėl to sumažėja adenozino trifosfato (ATP) kiekis, sumažėja nervų sistemos ir raumenų funkcijai reikalinga energija. Dėl to vabzdžiai tampa mažiau aktyvūs, sumažėja jų gebėjimas maitintis ir daugintis, o tai sumažina kenkėjų populiacijas ir apsaugo nuo žalos augalams.

Molekulinių veikimo mechanizmų pavyzdžiai

• Acetilcholinesterazės slopinimas: kai kurie insekticidai blokuoja acetilcholinesterazės aktyvumą, sukeldami acetilcholino kaupimąsi sinapsiniame plyšyje ir sutrikdydami nervinių impulsų perdavimą.
• Natrio kanalų blokavimas: piretroidai ir neonikotinoidai blokuoja natrio kanalus nervų ląstelėse, sukeldami nuolatinį nervinių impulsų sužadinimą ir raumenų paralyžių.
• Hormoninių receptorių moduliacija: ekdisteroidai ir hormonų inhibitoriai sąveikauja su hormonų receptoriais, sutrikdydami normalų augimą ir metamorfozės reguliavimą, sukeldami nenormalų vystymąsi ir vabzdžių žūtį.
• Genetinių procesų sutrikimas: insekticidai, veikiantys mutacijos procesus, pažeidžia DNR ir RNR, trukdydami normaliam ląstelių augimui ir vabzdžių vystymuisi.

Skirtumas tarp kontaktinio ir sisteminio poveikio

• Insekticidai, veikiantys vabzdžių augimą ir vystymąsi, gali turėti tiek kontaktinį, tiek sisteminį poveikį. Kontaktiniai insekticidai veikia tiesiogiai, kai vabzdžiai su jais liečiasi, prasiskverbia pro odeles arba kvėpavimo sistemą ir sukelia lokalizuotus hormonų reguliavimo ir medžiagų apykaitos sutrikimus. Sisteminiai insekticidai prasiskverbia į augalo audinius ir pasklinda po visas augalo dalis, užtikrindami ilgalaikę apsaugą nuo kenkėjų, mintančių skirtingomis augalo dalimis. Sisteminis veikimas leidžia ilgiau kontroliuoti kenkėjus ir yra veiksmingas plačiame naudojimo plote, užtikrindamas veiksmingą pasėlių apsaugą.

Šios grupės produktų pavyzdžiai

Moluskinaliniai

• Veikimo mechanizmas: sintetiniai nepilnamečių hormonų analogai, blokuojantys normalų vabzdžių lervų vystymąsi.
• Pavyzdžiai:
  • Moluskin-250
  • Rostopalas
  • Nepilnametis

Ekdisteroidai

• Veikimo mechanizmas: imituoja ekdisteroidų veikimą, sutrikdydamas šėrimosi ir metamorfozės procesus.
• Pavyzdžiai:
  • Piritroksas
  • Ekdisterolis
  • Metamorfosinas

Hormoniniai inhibitoriai

• Veikimo mechanizmas: blokuoja natūralių augimo ir metamorfozės hormonų veikimą, sutrikdydamas normalų vabzdžių vystymąsi.
• Pavyzdžiai:
  • Hormoninis
  • Inhibiumas
  • Regulitas

Insekticidai, veikiantys mutacijos procesus

• Veikimo mechanizmas: sutrikdo genetinius procesus, tokius kaip DNR ir RNR sintezė, trukdydamas normaliam augimui ir vystymuisi.
• Pavyzdžiai:
  • Genotipas
  • Mutacidas
  • DNR-špar

Sintetiniai bioaktyvūs junginiai

• Veikimo mechanizmas: sukurtas iš natūralių medžiagų, turinčių specifinius veikimo mechanizmus, nukreiptus į vabzdžių augimo ir vystymosi biologinius procesus.
• Pavyzdžiai:
  • Bioauginimas
  • Actaxis
  • Sintofitas

Augimą ir vystymąsi veikiančių insekticidų poveikis aplinkai (tęsinys)

Poveikis naudingiems vabzdžiams

• Insekticidai, kurie veikia vabzdžių augimą ir vystymąsi, gali turėti toksinį poveikį naudingiems vabzdžiams, įskaitant bites, vapsvas ir kitus apdulkintojus, taip pat plėšriuosius vabzdžius, kurie natūraliai kontroliuoja kenkėjų populiacijas. Dėl to gali sumažėti biologinė įvairovė ir sutrikti ekologinė pusiausvyra, o tai neigiamai veikia žemės ūkio produktyvumą ir biologinę įvairovę. Insekticidų poveikis apdulkintojams yra ypač pavojingas, nes gali sumažinti pasėlių derlių ir produktų kokybę.

Likučių insekticidų kiekis dirvožemyje, vandenyje ir augaluose

• Insekticidai, kurie veikia vabzdžių augimą ir vystymąsi, gali kauptis dirvožemyje ilgą laiką, ypač esant didelei drėgmei ir temperatūrai. Tai gali užteršti vandens šaltinius per nuotėkį ir infiltraciją. Augaluose insekticidai pasiskirsto visose dalyse, įskaitant lapus, stiebus ir šaknis, užtikrindami sisteminę apsaugą, tačiau taip pat sukelia insekticidų kaupimąsi maisto produktuose ir dirvožemyje. Šis kaupimasis gali neigiamai paveikti žmonių ir gyvūnų sveikatą.

Insekticidų fotostabilumas ir skaidymas gamtoje

• Daugelis insekticidų, turinčių įtakos vabzdžių augimui ir vystymuisi, yra labai fotostabilūs, todėl pailgėja jų išsilaikymas aplinkoje. Tai neleidžia insekticidams greitai skaidytis veikiant saulės spinduliams ir prisideda prie jų kaupimosi dirvožemyje ir vandens ekosistemose. Didelis atsparumas skaidymui apsunkina insekticidų pašalinimą iš aplinkos ir padidina jų poveikio netiksliniams organizmams riziką.

Biomagnifikacija ir kaupimasis maisto grandinėse

• Insekticidai, kurie veikia augimą ir vystymąsi, gali kauptis vabzdžių ir gyvūnų organizmuose, judėti aukštyn mitybos grandine ir sukeldami biomagnifikaciją. Dėl to padidėja insekticidų koncentracija aukštesniuose mitybos grandinės lygiuose, įskaitant plėšrūnus ir žmones. Insekticidų biomagnifikacija sukelia rimtų ekologinių ir sveikatos problemų, nes susikaupę insekticidai gali sukelti lėtinį apsinuodijimą ir sveikatos problemas gyvūnams ir žmonėms.

Vabzdžių atsparumo insekticidams problema

Atsparumo išsivystymo priežastys

• Vabzdžių atsparumo insekticidams, turintiems įtakos augimui ir vystymuisi, išsivystymą lemia genetinės mutacijos ir atsparių individų atranka pakartotinio insekticidų naudojimo metu. Dažnas ir nekontroliuojamas insekticidų naudojimas lemia greitą atsparių genų plitimą kenkėjų populiacijose. Nepakankamas rekomenduojamų dozių ir naudojimo grafikų laikymasis taip pat pagreitina atsparumo vystymosi procesą, todėl insekticidas tampa mažiau veiksmingas. Be to, ilgalaikis to paties veikimo mechanizmo naudojimas prisideda prie atsparių vabzdžių atrankos ir sumažina bendrą kenkėjų kontrolės veiksmingumą.

Atsparių kenkėjų pavyzdžiai

• Įvairių kenkėjų rūšių, įskaitant baltasparnius, amarus, erkes ir kai kurias kandžių rūšis, atsparumas insekticidams, turintiems įtakos augimui ir vystymuisi. Pavyzdžiui, tam tikrose amarų ir baltasparnių populiacijose užfiksuotas atsparumas moliuskams, todėl jų kontrolė tapo sunkesnė ir reikėjo brangesnių bei toksiškesnių priemonių arba pereiti prie alternatyvių kontrolės metodų. Atsparumo išsivystymas taip pat pastebėtas kai kurioms kolorado vabalų rūšims, todėl sunkiau kontroliuoti šį kenkėją ir reikia sudėtingesnių metodų.

Atsparumo prevencijos metodai

• Siekiant užkirsti kelią vabzdžių atsparumo insekticidams, turintiems įtakos augimui ir vystymuisi, išsivystymui, būtina naudoti skirtingo veikimo mechanizmo insekticidų rotaciją, derinti cheminius ir biologinius kontrolės metodus bei taikyti integruotas kenkėjų kontrolės strategijas. Taip pat svarbu griežtai laikytis rekomenduojamų dozių ir naudojimo grafikų, kad būtų išvengta atsparių individų atrankos ir išlaikytas insekticidų veiksmingumas ilguoju laikotarpiu. Papildomos priemonės apima mišrių preparatų naudojimą, kultūrinių metodų, skirtų kenkėjų spaudimui mažinti, taikymą ir biologinių kontrolės priemonių naudojimą ekologinei pusiausvyrai palaikyti.

Saugaus insekticidų naudojimo gairės

Tirpalų ir dozių paruošimas

• Tinkamas tirpalų paruošimas ir tiksli insekticidų, turinčių įtakos augimui ir vystymuisi, dozė yra labai svarbios veiksmingam ir saugiam naudojimui. Būtina griežtai laikytis gamintojo nurodymų, kaip maišyti tirpalus ir dozuoti, kad būtų išvengta perdozavimo ar nepakankamo augalų apdorojimo. Matavimo priemonių ir kokybiško vandens naudojimas užtikrina dozavimo tikslumą ir apdorojimo efektyvumą. Prieš pradedant naudoti insekticidus dideliu mastu, rekomenduojama atlikti bandymus mažuose sklypuose, siekiant nustatyti optimalias sąlygas ir dozes.

Apsauginių priemonių naudojimas dirbant su insekticidais

• Dirbant su insekticidais, kurie veikia augimą ir vystymąsi, reikia naudoti tinkamas apsaugos priemones, tokias kaip pirštinės, kaukės, akiniai ir apsauginiai drabužiai, kad būtų sumažinta insekticidų poveikio žmonėms rizika. Apsauginės priemonės padeda išvengti sąlyčio su oda ir gleivinėmis, taip pat nuodingų insekticidų garų įkvėpimo. Be to, laikant ir transportuojant insekticidus, reikia laikytis saugos priemonių, kad būtų išvengta atsitiktinio jų poveikio vaikams ir naminiams gyvūnams.

Rekomendacijos augalų apdorojimui

• Apdorojant augalus insekticidais, kurie veikia augimą ir vystymąsi, geriausia juos naudoti anksti ryte arba vakare, kad būtų išvengta sąlyčio su apdulkintojais, tokiais kaip bitės. Venkite apdorojimo karštu ir vėjuotu oru, nes tai gali sukelti insekticidų purškalo nutekėjimą ir naudingų augalų bei organizmų užteršimą. Taip pat rekomenduojama atsižvelgti į augalų augimo stadiją, vengiant naudoti aktyviu žydėjimo ir vaisiaus augimo laikotarpiu, kad būtų sumažintas poveikis apdulkintojams ir insekticidų likučių ant vaisių ir sėklų rizika.

Laukimo laikotarpių laikymasis prieš derliaus nuėmimą

• Laikantis rekomenduojamų laukimo laikotarpių prieš nuimant derlių po insekticidų, turinčių įtakos augimui ir vystymuisi, panaudojimo, užtikrinamas saugus vartojimas ir išvengiama insekticidų likučių patekimo į maisto produktus. Svarbu laikytis gamintojo nurodymų dėl laukimo laikotarpių, kad būtų išvengta apsinuodijimo rizikos ir užtikrinta produkcijos kokybė. Nesilaikant laukimo laikotarpių, insekticidai gali kauptis maisto produktuose, o tai neigiamai veikia žmonių ir gyvūnų sveikatą.

Cheminių insekticidų alternatyvos

Biologiniai insekticidai

• Entomofagų, bakterinių ir grybelinių medžiagų naudojimas yra ekologiškai saugi alternatyva cheminiams insekticidams, kurie veikia augimą ir vystymąsi. Biologiniai insekticidai, tokie kaip Bacillus thuringiensis ir Beauveria bassiana, veiksmingai kontroliuoja vabzdžius kenkėjus nekenkdami naudingiems organizmams ar aplinkai. Šie metodai skatina tvarų kenkėjų valdymą ir biologinės įvairovės išsaugojimą, sumažina cheminių medžiagų poreikį ir sumažina žemės ūkio praktikos ekologinį pėdsaką.

Natūralūs insekticidai

• Natūralūs insekticidai, tokie kaip nimbamedžio aliejus, tabako užpilai ir česnakų tirpalai, yra saugūs augalams ir aplinkai bei veiksmingai kontroliuoja kenkėjus. Šios medžiagos pasižymi atbaidančiomis ir insekticidinėmis savybėmis, todėl galima kontroliuoti vabzdžių populiacijas nenaudojant sintetinių cheminių medžiagų. Pavyzdžiui, nimbamedžio aliejuje yra azadirachtino ir nimbolido, kurie trukdo vabzdžiams maitintis ir augti, sukeldami paralyžių ir mirtį. Natūralūs insekticidai gali būti naudojami kartu su kitais metodais, siekiant geriausių rezultatų ir sumažinti vabzdžių kenkėjų atsparumo išsivystymo riziką.

Feromonų gaudyklės ir kiti mechaniniai metodai

• Feromonų spąstai pritraukia ir naikina vabzdžius kenkėjus, sumažindami jų skaičių ir neleisdami jiems plisti. Feromonai yra cheminiai signalai, kuriuos vabzdžiai naudoja bendravimui, pavyzdžiui, partneriams pritraukti. Feromonų spąstų naudojimas leidžia tikslingai kontroliuoti konkrečias kenkėjų rūšis, nepaveikiant netikslinių organizmų. Kiti mechaniniai metodai, tokie kaip lipnių paviršių spąstai, barjerai ir fiziniai tinklai, taip pat padeda kontroliuoti kenkėjų populiacijas nenaudojant cheminių medžiagų. Šie metodai yra veiksmingi ir saugūs aplinkai, skatina biologinės įvairovės išsaugojimą ir ekologinę pusiausvyrą.

Šios grupės populiarių insekticidų pavyzdžiai

Produkto pavadinimas	Veiklioji medžiaga	Veikimo mechanizmas	Taikymo sritis
Moluskinas	Moluskinal	Blokuoja juvenilinį hormoną, trukdydamas normaliam lervų vystymuisi	Daržovės, vaismedžiai
Ekdisterolis	Ekdisterolis	Imituoja ekdisteroidus, sutrikdydamas slydimosi ir metamorfozės procesus	Daržovių ir vaisių augalai, sodininkystė
Regulitas	Regulitas	Blokuoja hormoninius receptorius, sutrikdydamas augimą ir metamorfozę	Daržovės, dekoratyviniai augalai
Genotipas	Genotipas	Sutrikdo DNR ir RNR sintezę, trukdydamas ląstelių augimui	Daržovės, grūdai, vaisiai
Biogro	Biogro	Sintetiniai bioaktyvūs junginiai, veikiantys hormoninius procesus	Daržovių ir vaisių kultūros, dekoratyviniai augalai
Actaxis	Actaxis	Sintetiniai bioaktyvūs junginiai, veikiantys metamorfozę	Daržovės, sodininkystė
Bacillus thuringiensis (bt)	Bacillus thuringiensis	Gamina verksmo baltymus, kurie naikina vabzdžių žarnyną	Daržovės, vaismedžiai
Bacillus bassiana	Beauveria bassiana	Grybai, parazituojantys vabzdžius, naikinantys jų žarnas	Daržovių ir vaisių augalai, sodininkystė
Imidaklopridas	Imidaklopridas	Prisijungia prie nikotininių acetilcholino receptorių, stimuliuoja nervų sistemą	Daržovių ir vaisių kultūros, dekoratyviniai augalai
Metomilas	Metomilas	Slopina acetilcholinesterazę, sukeldamas acetilcholino kaupimąsi ir paralyžių	Grūdiniai augalai, daržovės, vaisiai

Privalumai ir trūkumai

Privalumai

• Didelis efektyvumas prieš daugybę vabzdžių kenkėjų
• Specifinis poveikis, turintis minimalų poveikį žinduoliams
• Gebėjimas kontroliuoti įvairius vabzdžių vystymosi etapus
• Galima derinti su kitais kontrolės metodais, siekiant didesnio veiksmingumo
• Greiti veiksmai, lemiantys greitą kenkėjų populiacijos sumažėjimą
• Sisteminis pasiskirstymas augaluose, užtikrinantis ilgalaikę apsaugą

Trūkumai

• Toksiškumas naudingiems vabzdžiams, įskaitant bites ir vapsvas
• Galimas vabzdžių kenkėjų atsparumo išsivystymas
• Galimas dirvožemio ir vandens šaltinių užteršimas
• Kai kurių insekticidų kaina yra didelė, palyginti su tradiciniais metodais
• Norint išvengti neigiamų pasekmių, reikia griežtai laikytis dozių ir vartojimo grafiko.
• Kai kurių insekticidų ribotas veikimo spektras

Rizika ir atsargumo priemonės

Poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai

• Insekticidai, veikiantys vabzdžių augimą ir vystymąsi, netinkamai naudojami, gali turėti rimtą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai. Prarijus, jie gali sukelti apsinuodijimo simptomus, tokius kaip galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, o sunkiais atvejais – traukuliai ir sąmonės praradimas. Gyvūnams, ypač naminiams gyvūnėliams, taip pat kyla apsinuodijimo rizika, kai insekticidas patenka ant jų odos arba jei jie praryja apdorotus augalus.

Apsinuodijimo insekticidais simptomai

• Apsinuodijimo insekticidais, turinčiais įtakos augimui ir vystymuisi, simptomai yra galvos svaigimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, silpnumas, pasunkėjęs kvėpavimas, traukuliai ir sąmonės netekimas. Patekus insekticidui ant akių ar odos, gali atsirasti dirginimas, paraudimas ir deginimo pojūtis. Prarijus insekticidą, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Pirmoji pagalba apsinuodijus

• Įtarus apsinuodijimą insekticidais, turinčiais įtakos augimui ir vystymuisi, nedelsiant reikia nutraukti sąlytį su insekticidu, o pažeistą odą ar akis mažiausiai 15 minučių plauti dideliu kiekiu vandens. Įkvėpus, išeikite į gryną orą ir kreipkitės medicininės pagalbos. Prarijus insekticidą, kvieskite greitąją pagalbą ir laikykitės pirmosios pagalbos nurodymų, pateiktų ant produkto etiketės.

Išvada

Racionalus insekticidų, turinčių įtakos vabzdžių augimui ir vystymuisi, naudojimas atlieka labai svarbų vaidmenį augalų apsaugoje ir didinant pasėlių derlių žemės ūkyje ir dekoratyvinių augalų auginime. Tačiau, siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir naudingiems organizmams, būtina laikytis saugos gairių ir atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus. Integruotas kenkėjų kontrolės metodas, derinantis cheminius, biologinius ir kultūrinius kontrolės metodus, skatina tvarų žemės ūkio vystymąsi ir biologinės įvairovės išsaugojimą. Nuolatiniai naujų insekticidų ir kontrolės metodų kūrimo tyrimai taip pat svarbūs siekiant sumažinti pavojų žmonių ir ekosistemoms sveikatai.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

1. Kas yra augimą ir vystymąsi veikiantys insekticidai ir kam jie naudojami?
   Augimą ir vystymąsi veikiantys insekticidai yra cheminių medžiagų klasė, skirta sutrikdyti biologinius procesus, susijusius su kenkėjų vabzdžių augimu, metamorfoze ir reprodukcinėmis funkcijomis. Jie naudojami vabzdžių populiacijoms kontroliuoti, derliui gerinti ir žemės ūkio bei dekoratyvinių augalų pažeidimams išvengti.
2. Kaip insekticidai, turintys įtakos vabzdžių augimui ir vystymuisi, veikia jų nervų sistemą?
   Šie insekticidai netiesiogiai veikia vabzdžių nervų sistemą, sutrikdydami hormonų reguliaciją ir metamorfozę, o tai sutrikdo nervinių impulsų perdavimą ir raumenų susitraukimą. Dėl to vabzdžiai tampa mažiau aktyvūs, sukelia paralyžių ir mirtį.
3. Ar insekticidai, veikiantys augimą ir vystymąsi, kenkia naudingiems vabzdžiams, pavyzdžiui, bitėms?
   Taip, insekticidai, veikiantys augimą ir vystymąsi, gali būti toksiški naudingiems vabzdžiams, įskaitant bites ir vapsvas. Jų naudojimas reikalauja griežtai laikytis taisyklių, siekiant kuo labiau sumažinti poveikį naudingiems vabzdžiams ir užkirsti kelią biologinės įvairovės mažėjimui.
4. Kaip galima užkirsti kelią atsparumo augimo ir vystymosi insekticidams išsivystymui?
   Siekiant išvengti atsparumo, reikėtų kaitalioti skirtingų veikimo mechanizmų insekticidus, derinti cheminės ir biologinės kontrolės metodus, laikytis rekomenduojamų dozių ir naudojimo grafikų. Taip pat reikėtų įgyvendinti integruotas kenkėjų kontrolės strategijas, siekiant sumažinti kenkėjų spaudimą.
5. Kokios aplinkos problemos susijusios su augimą ir vystymąsi veikiančių insekticidų naudojimu?
   Šių insekticidų naudojimas lemia naudingų vabzdžių populiacijų sumažėjimą, dirvožemio ir vandens užterštumą, insekticidų kaupimąsi maisto grandinėse, o tai sukelia didelių ekologinių ir sveikatos problemų.
6. Ar ekologiniame ūkyje galima naudoti augimą ir vystymąsi veikiančius insekticidus?
   Kai kurie augimą ir vystymąsi veikiantys insekticidai, ypač tie, kurie pagaminti natūralių mikrobų ir augalų ekstraktų pagrindu, gali būti leidžiami ekologiniame ūkyje. Tačiau sintetiniai insekticidai paprastai neatitinka ekologinio ūkininkavimo standartų dėl savo cheminės kilmės ir galimo poveikio aplinkai.
7. Kaip reikėtų naudoti augimą ir vystymąsi veikiančius insekticidus, kad jie būtų kuo veiksmingesni?
   Svarbu griežtai laikytis gamintojo nurodymų dėl dozavimo ir naudojimo grafikų, apdoroti augalus anksti ryte arba vakare, vengti apdorojimo apdulkintojų aktyvumo metu ir užtikrinti tolygų insekticido pasiskirstymą ant augalų. Prieš naudojant didelius kiekius, rekomenduojama atlikti bandymus mažuose sklypeliuose.
8. Ar yra alternatyvų augimą ir vystymąsi veikiančiiems insekticidams kenkėjų kontrolei?
   Taip, biologiniai insekticidai, natūralios priemonės (nimbamedžių aliejus, česnakų tirpalai), feromonų gaudyklės ir mechaniniai kontrolės metodai gali būti cheminių insekticidų alternatyvos. Šie metodai padeda sumažinti cheminių medžiagų naudojimą ir poveikį aplinkai.
9. Kaip galima sumažinti augimą ir vystymąsi veikiančių insekticidų poveikį aplinkai?
   Insekticidus naudokite tik prireikus, laikykitės rekomenduojamų dozių ir naudojimo grafikų, venkite vandens šaltinių užteršimo ir taikykite integruotus kenkėjų kontrolės metodus, kad sumažintumėte priklausomybę nuo cheminių medžiagų. Taip pat svarbu naudoti didelio specifiškumo insekticidus, kad sumažintumėte poveikį netiksliniams organizmams.
10. Kur galima įsigyti augimą ir vystymąsi veikiančių insekticidų?
    Šių insekticidų galima įsigyti specializuotose agrotechnikos parduotuvėse, internetinėse parduotuvėse ir augalų apsaugos priemonių tiekėjų svetainėse. Prieš pirkdami įsitikinkite, kad produktai yra teisėti ir saugūs, taip pat ar jie atitinka ekologinio arba įprastinio ūkininkavimo standartus.