Glechoma

Glechoma (gebenė) – daugiamečių žolinių augalų, priklausančių mėtų (Lamiaceae) šeimai, gentis, apimanti apie 10 rūšių. Šiems augalams paprastai būdingas greitas augimas, plitimas žemės paviršiumi ir jie gali būti naudojami kaip žemės dangos augalai dekoratyvinėje sodininkystėje. Glechoma dažnai aptinkama gamtoje ir taip pat naudojama kaip dekoratyvinis elementas soduose ir parkuose. Išoriškai augalai turi būdingus apvalius arba širdies formos lapus ir mažus žiedus, dažniausiai violetinės arba mėlynos spalvos. Šie augalai yra gana nereiklūs ir gerai auga įvairaus klimato sąlygomis, nors jiems labiau patinka pavėsingos ir drėgnos vietos.

Glechoma žinoma dėl savo gebėjimo padengti didelius žemės plotus, suformuodama tankius kilimus. Ji gali būti naudojama kaip dekoratyvinė žemės danga sodo takams ir taip pat yra puikus elementas kuriant žalius kilimus pavėsingose sodo vietose. Kai kurios Glechoma rūšys taip pat turi gydomųjų savybių ir yra naudojamos liaudies medicinoje.

Vardo etimologija

Genties pavadinimas „Glechoma“ kilęs iš graikiško žodžio „Glechoma“, kuris senovės graikų medicinoje reiškė augalą, naudojamą kvėpavimo takų ligoms gydyti. Glechoma taip pat žinoma kitais pavadinimais, tokiais kaip „žemė“ arba „laukinė mėta“, kurie pabrėžia jos priklausymą mėtų šeimai ir jos naudojimą medicininiais tikslais. Etimologija pabrėžia augalo svarbą tradicinėje liaudies medicinoje ir jo funkcines savybes.

Gyvybės forma

Glechoma yra daugiametis žolinis augalas su šliaužiančiais stiebais, kurie dažnai sudaro tankius kilimėlius. Gamtoje ji aptinkama kaip žemas krūmas arba žolinis augalas, dengiantis žemę ir aktyviai plintantis paviršiais. Šis augalas gali greitai plisti šakniastiebiais ir šaknimis, sudarydamas tankią vegetacinę dangą, todėl idealiai tinka žemės dangai sodininkystėje.

Vidutinio klimato juostose glechoma gali augti kaip dekoratyvinis augalas soduose, gėlynuose ir parkuose. Paprastai ji naudojama padengti žemės plotus, kuriems reikalingi žalieji kilimai, arba užpildyti tuščias erdves. Dėl plačios šaknų sistemos ji taip pat gali būti naudojama šlaitams ar erozijai linkusioms vietovėms sutvirtinti.

Šeima

Glechoma priklauso mėtų šeimai (Lamiaceae), kuriai priklauso apie 7000 rūšių daugiau nei 200 genčių, iš kurių daugelis žinomos dėl aromatingų lapų ir gydomųjų savybių. Mėtų šeimai priklauso tokie augalai kaip mėta, šalavijas, bazilikas ir čiobrelis. Šie augalai plačiai paplitę visame pasaulyje, ypač tropiniuose, subtropiniuose ir vidutinio klimato regionuose. Mėtų šeimos augalai vertinami dėl savo dekoratyvinio, aromatinio ir kulinarinio panaudojimo, taip pat dėl naudojimo liaudies medicinoje.

Mėtų šeimos augalai, tokie kaip Glechoma, dažnai naudojami žaliesiems kilimams kurti arba dirvožemiui padengti. Jie labai gerai prisitaiko prie įvairių augimo sąlygų ir gali klestėti įvairaus klimato sąlygomis – nuo šiltų iki šaltų regionų, kur augalai yra apsaugoti nuo gamtos stichijų ir veiksmingai kovoja su dirvožemio erozija.

Botaninės savybės

Glechoma yra žemai augantis augalas, dažnai sudarantis tankius klostus. Glechomos lapai paprastai yra apvalūs arba širdies formos, su dantytais kraštais, gali būti žali arba su violetiniu atspalviu. Lapai išsidėstę ant ilgų lapkočių, todėl augalas efektyviai gaudo saulės šviesą. Glechomos žiedai yra maži, varpelio formos, dažniausiai mėlyni arba violetiniai ir susirenka kekes. Šie žiedai turi būdingą kvapą, kuris vilioja bites ir kitus apdulkintojus.

Glechomos šaknų sistema yra šakota ir tvirta, todėl augalas gali plisti žeme šakniastiebiais ir stiebais. Stiebai šliaužia, sudarydami tankius kilimėlius, todėl glechoma yra puikus žemės dangos augalas. Žydėjimas paprastai vyksta vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje ir trunka kelias savaites.

Cheminė sudėtis

Glechomoje yra keletas biologiškai aktyvių junginių, tokių kaip flavonoidai, alkaloidai, organinės rūgštys ir eteriniai aliejai. Šie junginiai pasižymi antiseptinėmis, priešuždegiminėmis ir antioksidacinėmis savybėmis. Liaudies medicinoje glechoma naudojama užpiluose ir nuoviruose peršalimui gydyti, kvėpavimo takų funkcijai gerinti ir uždegimui malšinti.

Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios glechomoje esančios medžiagos didelėmis dozėmis gali būti toksiškos. Todėl vartojant glechomą medicininiais tikslais reikia būti atsargiems ir patartina pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.

Kilmė

Glechoma kilusi iš Europos, Azijos ir Šiaurės Afrikos. Gamtoje ji aptinkama miškų pavėsyje, drėgnose ir šešėlinėse vietose, taip pat palei vandens telkinius ir drėgnuose šlaituose. Šie augalai mėgsta vidutinio klimato zonas su pakankamu kritulių kiekiu ir gali augti įvairių tipų dirvožemyje – nuo smėlio iki molingo.

Sodininkystės ir dekoratyvinio kraštovaizdžio formavimo plitimui, glechoma sėkmingai prisitaikė prie įvairių augimo sąlygų ir dabar auginama daugelyje pasaulio regionų. Šis augalas vertinamas dėl savo atsparumo ir gebėjimo greitai plisti, todėl idealiai tinka žemės dangai ir dekoratyviniais tikslais.

Auginimo paprastumas

Glechoma laikoma gana nereikalaujančiu priežiūros augalu, kuris gerai auga tokiomis sąlygomis, kuriomis kitiems augalams gali būti sunku. Jai nereikia ypatingos priežiūros ir ji lengvai prisitaiko prie įvairių dirvožemio tipų. Glechoma mėgsta dalinį pavėsį arba vidutinę saulės šviesą, tačiau gali klestėti ir saulėtesnėse vietose, jei dirvožemis išlieka pakankamai drėgnas.

Augalas gerai auga vidutiniškai drėgnoje aplinkoje, tačiau netoleruoja užmirkusio dirvožemio, todėl labai svarbus geras drenažas. Glechoma gerai auga vazonuose, lysvėse ir apvaduose, taip pat tinka šlaitams ir erozijos paveiktoms vietovėms uždengti.

Rūšys ir veislės

Tarp populiarių Glechoma rūšių yra Glechoma hederacea (šliaužiančioji ąžuolo rūšis) ir Glechoma longituba. Glechoma hederacea yra plačiausiai žinoma rūšis, dažnai naudojama dekoratyviniais tikslais. Šiai rūšiai būdingi tipiški apvalūs lapai ir ryškiaspalviai žiedai. Glechoma longituba turi ilgesnius žiedkočius ir didesnius žiedus, kurie taip pat patraukia dėmesį.

Glechoma hederacea

Glechoma longituba

Taip pat yra įvairių veislių, kurios buvo sukurtos siekiant pagerinti augalo dekoratyvines savybes, pavyzdžiui, veislės su skirtingais lapų atspalviais ir ryškesniais žiedais. Šios veislės dažniausiai naudojamos dekoratyviniais tikslais soduose ir parkuose.

Dydis

Augalo dydis priklauso nuo augimo sąlygų ir dirvožemio tipo. Gamtoje glechoma gali išplisti į tankius, iki 30 cm aukščio klostus. Tačiau auginant namuose arba vazonuose, glechoma paprastai išlieka kompaktiška ir neviršija 15–20 cm aukščio.

Augalo dydis taip pat priklauso nuo genėjimo dažnumo ir atramos. Palankiomis klimato sąlygomis ir tinkamai prižiūrint, glechoma gali išplisti dideliuose plotuose, uždengdama nemažą žemės dalį.

Augimo tempas

Glechoma auga greitai, ypač kai gauna pakankamai laistymo ir geros saulės šviesos. Vasaros mėnesiais, optimaliomis sąlygomis, ji gali paaugti 10–15 cm per mėnesį. Dauginimasis taip pat prisideda prie aprėpties ploto padidėjimo, nes augalas lengvai plinta šakniastiebiais ir stiebais.

Žiemos mėnesiais, kai augalas pereina į ramybės fazę, augimas sulėtėja. Tačiau šiltnamiuose ir gerai prižiūrimose patalpose Glechoma gali toliau augti net ir šaltesniu metų laiku.

Gyvenimo trukmė

Glechoma yra daugiametis augalas, kuris, esant optimalioms sąlygoms, gali augti ir vystytis kelerius metus. Gamtoje ji gali sudaryti dideles kolonijas, kurios toliau plinta ir auga daugelį metų. Sodo ar vidaus sąlygomis, tinkamai prižiūrima, glechoma gali augti ir teikti dekoratyvinę vertę 5–10 metų.

Tačiau, kaip ir bet kuris daugiametis augalas, Glechoma reikalauja reguliaraus persodinimo ir genėjimo, kad išlaikytų dekoratyvines savybes ir išvengtų senėjimo.

Temperatūra

Glechoma mėgsta vidutinę temperatūrą. Optimali augimo temperatūra yra nuo 15 °C iki 25 °C. Augalas netoleruoja žemų šalčių, o žemesnė nei 5 °C temperatūra gali jį pažeisti. Šalto klimato sąlygomis glechoma auginama kaip kambarinis augalas arba šiltnamiuose.

Norint sėkmingai augti ir žydėti patalpų sąlygomis, svarbu palaikyti stabilią temperatūrą ir vengti drastiškų temperatūros pokyčių, kurie gali turėti įtakos augalo sveikatai.

Drėgmė

Glechoma mėgsta vidutinę, apie 50–60 % drėgmę. Sausas oras, ypač žiemą, gali neigiamai paveikti augalo būklę, dėl to jis vysta ir praranda savo dekoratyvinį patrauklumą. Norint išvengti šių problemų, rekomenduojama purkšti lapus arba naudoti oro drėkintuvą.

Per didelė drėgmė, ypač užmirkusiomis sąlygomis, gali sukelti grybelines ligas ir šaknų puvinį. Svarbu užtikrinti gerą drenažą ir kontroliuoti dirvožemio drėgmę, kad augalas būtų sveikas.

Apšvietimas ir kambario išdėstymas

Glechoma normaliam augimui ir žydėjimui teikia pirmenybę šviesiai, bet netiesioginei šviesai. Ji gerai auga daliniame pavėsyje, bet gali klestėti ir saulėtesnėse vietose, jei palaikoma pusiausvyra tarp temperatūros ir drėgmės. Tiesioginiai saulės spinduliai gali perkaisti ir išdžiovinti dirvožemį, o tai neigiamai veikia augalą.

Auginant patalpose, rekomenduojama augalą pastatyti ant lango, nukreipto į rytus arba vakarus, kur jis gaus pakankamai šviesos, nerizikuodamas perkaisti. Žiemą, kai dienos šviesos valandos trumpesnės, augimui ir žydėjimui skatinti galima naudoti papildomą apšvietimą, pavyzdžiui, auginimo lempas.

Dirvožemis ir substratas

Sėkmingam Glechomos augimui rekomenduojamas gerai drenuojamas ir maistinių medžiagų turtingas dirvožemis. Idealus dirvožemio mišinys šiam augalui susideda iš sodo dirvožemio, durpių, smėlio ir perlito santykiu 2:1:1:1. Šis mišinys užtikrina gerą šaknų aeraciją, apsaugo nuo dirvožemio sutankėjimo ir padeda išlaikyti reikiamą drėgmę sveikam augalo augimui. Perlitas ir smėlis užtikrina tinkamą drenažą, apsaugo nuo užmirkimo ir dėl to atsirandančio šaknų puvinio.

Glechoma geriausiai klesti silpnai rūgščioje dirvoje, kurios pH yra 5,5–6,5. Toks rūgštingumas leidžia augalui optimaliai įsisavinti maistines medžiagas. Taip pat svarbu užtikrinti gerą drenažą, į vazono dugną įpilant keramzito arba smulkaus žvyro sluoksnį, kad nesikauptų vanduo ir būtų apsaugotos šaknys nuo puvimo.

Laistymas (vasarą ir žiemą)

Vasarą glechomą reikia reguliariai laistyti, kad būtų palaikoma aktyvi augimo fazė. Dirva turi būti drėgna, bet ne permirkusi. Laistyti reikia, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis pradeda džiūti. Labai svarbu vengti vandens kaupimosi lėkštutėje ar vazone, nes tai gali sukelti šaknų puvinį. Tinkamas drenažas ir saikingas laistymas skatina sveiką augimą ir užkerta kelią ligų vystymuisi.

Žiemą augalas pereina į ramybės fazę, ir jo laistymo poreikis gerokai sumažėja. Šiuo laikotarpiu laistymą reikėtų sumažinti, leidžiant dirvožemiui labiau išdžiūti tarp laistymų. Perlaistymas žiemą gali sukelti grybelines infekcijas ir šaknų puvinį, todėl svarbu stebėti dirvožemio drėgmę ir atitinkamai reguliuoti laistymą.

Tręšimas ir maitinimas

Aktyvaus augimo laikotarpiu glechomą reikia reguliariai tręšti. Žydėjimui skatinti ir augalų sveikatai palaikyti idealiai tinka subalansuotos skystos trąšos, kuriose yra daug fosforo ir kalio. Pavasarį ir vasarą rekomenduojama tręšti kas 2–3 savaites. Trąšas reikia praskiesti vandeniu, kad nepažeistumėte šaknų.

Žiemą tręšti nebūtina, nes augalas yra ramybės būsenoje. Nutraukus tręšimą, dirvožemyje nesikaupia druskos, kurios gali sutrikdyti augalo medžiagų apykaitos procesus. Tręšimą reikėtų atnaujinti pavasarį, prasidėjus vegetacijos sezonui, kad būtų paskatintas augimas ir žydėjimas.

Žydėjimas

Glechoma žydi nuo vėlyvo pavasario iki vasaros pradžios, traukdama dėmesį ryškiais žiedais. Žiedai dažniausiai violetiniai arba mėlyni ir susitelkę į kekes. Augalo pažiedlapiai yra dekoratyviniai ir suteikia jam įspūdingą išvaizdą. Žydėjimas gali trukti kelias savaites, priklausomai nuo auginimo sąlygų ir priežiūros.

Glechoma žydėjimui teikia pirmenybę saulėtose ir pusiau pavėsingose vietose. Nepakankamas apšvietimas gali sulėtinti žydėjimo procesą, o jei oras per karštas arba sausas, augalas gali pradėti mesti žiedus. Norint paskatinti žydėjimą, būtina užtikrinti, kad augalas gautų pakankamai šviesos ir reguliariai laistytų.

Dauginimas

Glechomą galima dauginti tiek sėklomis, tiek vegetatyviniu būdu. Dauginimas sėklomis yra ilgesnis procesas. Sėklas reikia sėti į lengvą, drėgną dirvą, kurios temperatūra yra apie 22–25 °C. Dygimas įvyksta per 2–3 savaites. Tačiau dauginimas sėklomis negarantuoja visų motininio augalo savybių išsaugojimo.

Vegetatyvinis dauginimas auginiais yra greitesnis ir patikimesnis metodas. Reikia atrinkti sveikus ūglius ir įšaknydinti juos smėlio ir perlito mišinyje. Po 2–3 savaičių auginiai turėtų įsišaknyti ir pradėti augti. Šis metodas užtikrina, kad naujas augalas išlaikys motininio augalo savybes, o tai ypač svarbu dauginant dekoratyvines veisles.

Sezoninės ypatybės

Glechoma paprastai aktyviai auga pavasario ir vasaros mėnesiais, kai temperatūra ir drėgmė yra optimalūs. Šiuo laikotarpiu augalas greitai plinta, suformuoja tankią žemės dangą ir gražiai žydi. Žiemą glechoma pereina į ramybės fazę, sulėtėja jos augimas ir žydėjimas.

Norint išlaikyti dekoratyvines savybes, žiemos mėnesiais svarbu augalą laikyti ramybės būsenoje, vengiant per didelio laistymo ir tręšimo. Tai leidžia augalui pailsėti ir pasiruošti kitam augimo ciklui atėjus pavasariui.

Priežiūros ypatybės

Norint išlaikyti Glechomos sveikatą ir dekoratyvinį patrauklumą, reikia laikytis kelių priežiūros sąlygų. Šis augalas mėgsta drėgnas, pusiau pavėsingas vietas, todėl reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, nes jie gali išdžiūti ir pažeisti augalą. Be to, reguliarus laistymas ir geras dirvožemio aeravimas padeda skatinti sveiką šaknų vystymąsi ir išvengti vandens sąstingio.

Auginant glechomą patalpose, svarbu stebėti oro drėgmę, ypač žiemą, kai šildymo sistemos sumažina oro drėgmės lygį. Tai galima išspręsti naudojant drėkintuvus arba reguliariai purškiant augalą.

Priežiūra patalpose

Kad glechoma sėkmingai augtų patalpose, ją reikia sodinti pakankamai šviesioje vietoje. Augalas geriausiai auga ant į rytus arba vakarus nukreiptų langų, kur jis gali gauti filtruotos šviesos. Tiesioginiai saulės spinduliai gali nudeginti lapus. Glechoma taip pat mėgsta stabilią temperatūrą, vengdama staigių temperatūros svyravimų ir šaltų skersvėjų.

Laistyti patalpose reikia reguliariai, bet saikingai. Būtina stebėti dirvožemio drėgmę ir vengti permirkimo, nes tai gali sukelti šaknų puvinį. Trąšas reikia naudoti aktyvaus vegetacijos laikotarpiu, paprastai nuo pavasario iki rudens.

Persodinimas

Glechomai nereikia dažnai persodinti, tačiau ją reikėtų persodinti kas 2–3 metus arba kai šaknų sistema išauga iš vazono. Pasirinkite vazoną, kurio skersmuo yra 2–3 cm didesnis nei ankstesniojo. Taip pat svarbu užtikrinti gerą drenažą, į vazono dugną įpilant žvyro arba keramzito sluoksnį.

Geriausias persodinimo laikas yra ankstyvas pavasaris, prieš augalui pradedant aktyvų vegetacijos sezoną. Persodinant reikia stengtis nepažeisti šaknų ir naudoti šviežią, gerai drenuojamą dirvą.

Genėjimas ir vainiko formavimas

Genėjimas yra esminė Glechomos priežiūros dalis, nes jis padeda išlaikyti kompaktišką formą ir skatina naujų ūglių augimą. Reguliarus genėjimas taip pat pagerina augalo dekoratyvines savybes, neleidžia jam ištįsti ir užtikrina vešlumą.

Genėjimas turėtų būti atliekamas po žydėjimo, kai augalas baigia pagrindinį augimo ciklą. Tai leis krūmui aktyviai vystytis ir vėl žydėti kitą sezoną.

Galimos problemos ir sprendimai

Nepaisant prisitaikymo gebėjimų, Glechoma gali susidurti su keliomis problemomis. Viena iš labiausiai paplitusių yra šaknų puvinys, kurį sukelia perlaistymas arba prastas drenažas. Norint tai išspręsti, svarbu stebėti drėgmės lygį ir užtikrinti tinkamą drenažą. Šaknų puvinio atveju būtina atsargiai pašalinti pažeistas dalis ir persodinti augalą į šviežią dirvą.

Kita problema gali būti maistinių medžiagų trūkumas. Tokiu atveju augalas augs lėtai, jo lapai bus maži ir blyškūs. Sprendimas – reguliariai tręšti subalansuotomis trąšomis, kuriose yra būtinų mikroelementų.

Kenkėjai

Glechomą gali paveikti kenkėjai, tokie kaip amarai, voratinklinės erkės ir baltasparniai. Norint išvengti užkrėtimo, būtina reguliariai tikrinti, ar nėra kenkėjų. Jei randama kenkėjų, galima naudoti insekticidus arba natūralias priemones, pavyzdžiui, muiluotus vandens tirpalus.

Norėdami išvengti kenkėjų, stebėkite dirvožemio sąlygas, venkite perlaistymo ir užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją aplink augalą. Sveiki augalai yra mažiau jautrūs kenkėjams.

Oro valymas

Glechoma yra puikus augalas patalpų oro kokybei gerinti. Ji sugeria anglies dioksidą ir išskiria deguonį, todėl prastai vėdinamose patalpose oras tampa gaivesnis. Tai vertingas papildymas erdvėse, kuriose reikia pagerinti oro kokybę, pavyzdžiui, patalpose su ribotu oro srautu.

Be to, Glechoma padeda padidinti oro drėgmę, o tai ypač naudinga žiemą, kai šildymo sistemos sausina patalpų orą. Papildoma drėgmė padeda pagerinti oro kokybę, sukurdama patogesnę ir sveikesnę aplinką tiek augalui, tiek patalpos gyventojams.

Saugumas

Glechoma nėra toksiška žmonėms ir naminiams gyvūnėliams. Tačiau kai kuriems žmonėms sąlytis su augalu gali sukelti nedidelį odos dirginimą, ypač ilgalaikis sąlytis su jo sultimis. Todėl patartina su augalu elgtis atsargiai, ypač jei turite jautrią odą.

Nors augalo dalys nėra toksiškos, jų negalima nuryti, nes tai gali sukelti lengvą virškinimo sutrikimą.

Žiemojimas

Glechoma gerai žiemą toleruoja vidutinėje temperatūroje. Žiemą augalą reikėtų laikyti maždaug 10–15 °C temperatūroje. Taip augalas gali išlikti ramybės būsenoje ir nešvaistyti energijos. Svarbu vengti staigių temperatūros svyravimų ir šaltų skersvėjų.

Artėjant pavasariui ir pradėjus kilti temperatūrai, palaipsniui didinkite šviesos kiekį ir laistymą, kad paruoštumėte Glechomą naujam augimo ciklui.

Naudingos savybės

Glechomoje yra keletas naudingų junginių, įskaitant flavonoidus ir organines rūgštis, kurios pasižymi antioksidaciniu, priešuždegiminiu ir antiseptiniu poveikiu. Dėl šių savybių glechoma yra vertinga liaudies medicinoje peršalimo ir uždegimų gydymui.

Iš Glechomos pagaminti užpilai ir nuovirai naudojami kvėpavimo takų funkcijai gerinti, uždegimui malšinti ir peršalimui gydyti.

Naudojimas tradicinėje medicinoje arba liaudies receptuose

Tradicinėje medicinoje glechoma vartojama peršalimo ligoms, įskaitant kosulį ir kvėpavimo takų uždegimą, gydyti. Iš šio augalo taip pat ruošiami užpilai, kurie padeda malšinti uždegimą ir turi antiseptinį poveikį.

Yra daug liaudies receptų, kurių sudėtyje yra glechomos, skirtų odos ligoms gydyti ir bendrai sveikatai gerinti. Tačiau prieš vartojimą rekomenduojama pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.

Naudojimas kraštovaizdžio dizaine

Glechoma plačiai naudojama kraštovaizdžio dizaine kaip žemės dangos augalas. Ji idealiai tinka žaliems kilimams kurti pavėsingose sodų ar parkų vietose, taip pat šlaitams stabilizuoti ir erozijai išvengti. Dėl gebėjimo greitai plisti ir formuoti tankius kilimus, glechoma puikiai tinka dekoratyviniais tikslais.

Augalas taip pat dažnai naudojamas gyvoms gyvatvorėms ir dekoratyviniams apvadams kurti. Dėl kompaktiškos formos ir atsparumo įvairioms sąlygoms jį galima naudoti įvairiose kraštovaizdžio kompozicijose.

Suderinamumas su kitais augalais

Glechoma gerai dera su kitais žemę dengiančiais augalais, tokiais kaip paparčiai, samanos ir kitos pavėsiui atsparios rūšys. Jos sparčiai augantys stiebai gali būti puikus fonas aukštesniems augalams.

Vis dėlto svarbu vengti derinti Glechoma su augalais, kuriems reikalingos priešingos priežiūros sąlygos, pavyzdžiui, su sausrai atspariomis rūšimis, nes tai gali sukelti konkurenciją dėl vandens ir maistinių medžiagų.

Išvada

Glechoma yra lengvai auginamas, greitai plintantis augalas, puikiai tinkantis bet kuriam sodui ar namams. Ji idealiai tinka žaliems kilimams kurti, sodo takeliams papuošti ir erozijai išvengti. Tinkamai prižiūrima glechoma daugelį metų džiugins jus savo dekoratyvine išvaizda.

Naudodami glechomą kraštovaizdžio dizaine ar medicininiais tikslais, galite gauti daug naudos iš šio naudingo ir gražaus augalo.