Browallia
Brovalija – tai bulvinių (Solanaceae) šeimos žydinčių augalų gentis, apimanti apie 15 rūšių, daugiausia aptinkama Pietų Amerikos tropiniuose regionuose, ypač Anduose. Šie augalai žinomi dėl savo dekoratyvinės vertės ir ryškių žiedų, kurie gali būti mėlyni, violetiniai arba balti. Brovalija dažnai naudojama dekoratyvinėje sodininkystėje ir kraštovaizdžio formavime, taip pat yra populiarus kambarinis augalas.
Browallia genties augalai yra pusiau krūminiai arba žoliniai augalai su ryškiais žiedais, sugrupuotais kekėmis. Jie dažnai naudojami sodams, balkonams, terasoms papuošti ir kaip kambariniai augalai, kur jie klesti ryškioje, bet išsklaidytoje šviesoje.
Vardo etimologija
Genties pavadinimas „Browallia“ buvo suteiktas švedų botaniko Carlo Browallo, gyvenusio XVIII amžiuje ir reikšmingai prisidėjusio prie botanikos, garbei. Jo darbai, ypač augalų sistematikos srityje, buvo labai svarbūs tolesnei mokslo plėtrai. Pavadinimo etimologija pabrėžia botanikos tyrimų svarbą tuo laikotarpiu ir Carlo Browallo indėlį į floros tyrimus.
Augalo pavadinimas yra glaudžiai susijęs su Browallo botaninio darbo pripažinimu ir jo floros klasifikacija, ypač bulvinių (Solanaceae) šeimoje, kuriai priklauso Browallia.
Gyvybės forma
Brovalija yra daugiametis žolinis augalas, kuris, priklausomai nuo augimo sąlygų, gali atrodyti kaip krūmas arba mažas vijoklis. Natūralioje aplinkoje tropikuose jis gali formuoti tankius krūmynus, dažnai aptinkamus drėgnuose šlaituose, miškuose ar pakraščiuose, naudodamasis kitais augalais kaip atrama. Brovalija formuoja kompaktiškus krūmus su tamsiai žaliais lapais ir ryškiais žiedais, todėl idealiai tinka dekoratyviam augimui.
Namuose brovalija išlaiko kompaktišką formą ir yra populiarus pasirinkimas auginti vazonuose ir konteineriuose. Augalas gali būti naudojamas kaip dekoratyvinis elementas interjere arba balkonams ir verandoms papuošti, nereikalaujantis daug priežiūros, kai sudaromos palankios sąlygos.
Šeima
Brovalija priklauso bulvinių (Solanaceae) šeimai, kuriai priklauso daugiau nei 1000 rūšių, pavyzdžiui, tokie žinomi augalai kaip pomidorai, bulvės ir paprikos. Šiai šeimai būdinga didelė augimo formų įvairovė – nuo žolinių augalų iki didelių krūmų ir medžių. Bulvinių šeimai dažnai priskiriami augalai ryškiais žiedais, kurie pritraukia apdulkintojus, be to, jie gali būti ir valgomi, ir dekoratyviniai.
Bulvinių (Solanaceae) šeima yra reikšminga žemės ūkyje ir dekoratyvinėje sodininkystėje, o brovalijų (Browallia) atveju ji plačiai naudojama dekoratyviniais tikslais dėl ryškių žiedų ir prisitaikymo prie įvairių sąlygų.
Botaninės savybės
Brovalija turi ovalo formos lapus, dažnai su dantytais kraštais ir blizgančiu paviršiumi, todėl augalas yra vizualiai patrauklus. Žiedai susitelkę į šluoteles ir paprastai yra violetinės, mėlynos arba baltos spalvos, skleidžiantys būdingą saldų kvapą. Žiedai paprastai turi penkis žiedlapius, sudarančius žvaigždės formą, kuri padidina augalo dekoratyvinę vertę.
Brovalijų šaknų sistema tvirta, todėl augalas tvirtai įsitvirtina dirvoje. Stiebai lankstūs, gali būti statūs arba kabantys, priklausomai nuo augimo sąlygų. Esant pakankamai šviesos ir optimalioms sąlygoms, brovalijos gerai žydi ir suformuoja tankius krūmus su ryškiomis žiedų kekėmis.
Cheminė sudėtis
Brovalijoje yra keletas bioaktyviųjų junginių, tokių kaip alkaloidai, flavonoidai ir organinės rūgštys. Šie komponentai gali turėti antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, todėl augalas yra įdomus liaudies medicinoje. Tačiau, nepaisant naudingų junginių, brovalija daugiausia naudojama dekoratyviniais tikslais.
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad brovalija gali būti naudojama kai kurioms odos ligoms gydyti, tačiau platesniam medicininiam pritaikymui reikalingi tolesni tyrimai. Daugeliu atvejų augalas naudojamas kaip dekoracija soduose ir namuose.
Kilmė
Brovalija kilusi iš Pietų Amerikos tropinių ir subtropinių regionų, konkrečiai – iš Andų. Šie augalai mėgsta drėgnas sąlygas ir auga kalnų šlaituose, miškuose ir vidutinio klimato vietovėse. Vietiniai gyventojai brovalijas plačiai naudojo kaip dekoratyvinį augalą, be to, jos buvo naudojamos liaudies medicinoje.
Šiandien brovalija aptinkama ne tik Pietų Amerikoje, bet ir kitose pasaulio dalyse, ypač šalyse, kuriose yra tinkamos klimato sąlygos jai augti. Dėl ryškių žiedų ir kompaktiškos formos augalas populiarus dekoratyvinėje sodininkystėje.
Auginimo paprastumas
Brovalija yra gana nereiklus augalas, galintis augti įvairiomis sąlygomis. Jai labiau patinka vidutinio drėgnumo ir gerai drenuota dirva. Brovalija idealiai tinka auginti patalpose arba atviruose balkonuose, kur augalas gauna pakankamai saulės šviesos, bet ne tiesioginių saulės spindulių.
Tačiau optimaliam augimui būtina reguliariai laistyti ir užtikrinti vidutinę oro drėgmę. Esant nepakankamam apšvietimui, augalas gali prarasti dekoratyvines savybes ir nustoti žydėti. Tręšimas taip pat padeda išlaikyti sveiką augimą ir ryškius žiedus.
Rūšys, veislės
Geriausiai žinoma Browallia genties rūšis yra Browallia speciosa. Šiai rūšiai būdingi ryškiai violetiniai žiedai ir gana dideli lapai. Taip pat yra veislių su baltais ir mėlynais žiedais, kurios populiarios dekoratyvinėje sodininkystėje dėl savo ryškumo ir ilgai išliekančių žiedų.
Be to, siekiant pagerinti augalo dekoratyvines savybes, buvo sukurtos kelios hibridinės Browallia veislės. Šie hibridai gali būti kompaktiškesnės formos ir ilgesniais žydėjimo laikotarpiais, todėl jie puikiai tinka sodų ir interjero dekoravimui.
Dydis
Augalo dydis priklauso nuo auginimo sąlygų ir rūšies. Viduje brovalija paprastai pasiekia 30–60 cm aukštį. Tačiau auginant lauke arba šiltnamiuose, augalas gali užaugti iki 1 metro. Augalo dydį taip pat lemia reguliarus genėjimas, kuris padeda išlaikyti kompaktišką jo formą ir skatina naujų ūglių augimą.
Sodo egzemplioriai gali augti greičiau ir sudaryti didelius krūmus su ryškiomis gėlėmis, todėl jie yra vertingi kraštovaizdžio dizaine.
Augimo tempas
Optimaliomis sąlygomis brovalija auga gana greitai. Vasarą augalas gali paaugti 10–15 cm per mėnesį, ypač esant geram apšvietimui ir pakankamai drėgmės. Žiemą augimas sulėtėja, nes augalas pradeda ramybės periodą.
Tinkamai prižiūrint ir maitinant, brovalija gali subręsti per 2–3 metus ir augti per visą auginimo sezoną, džiugindama savo šeimininkus reguliariu žydėjimu, trunkančiu kelis mėnesius.
Gyvenimo trukmė
Brovalija yra daugiametis augalas, kuris, tinkamai prižiūrimas, gali gyventi kelerius metus. Viduje jis paprastai gyvena nuo 3 iki 5 metų, priklausomai nuo auginimo sąlygų ir persodinimo dažnumo.
Reguliariai persodinant ir tinkamai prižiūrint, brovalija gali išlaikyti savo dekoratyvinę vertę ir daugelį metų ryškiai žydėti.
Temperatūra
Brovalijai augti tinka vidutinė temperatūra, optimali 18–25 °C. Augalas jautrus šalčiui ir netoleruoja šalnų, todėl žiemą būtina palaikyti stabilią temperatūrą ir vengti staigių temperatūros svyravimų.
Patalpų sąlygomis svarbu augalą pastatyti ten, kur temperatūra nenukristų žemiau 15 °C, ir vengti šaltų skersvėjų. Žiemą būtina palaikyti pastovią temperatūrą, kad augalas nepatirtų streso.
Drėgmė
Brovalijai reikia vidutinės oro drėgmės, apie 50–60 %. Dėl drėgmės trūkumo augalas gali nuvysti ir nustoti žydėti. Sausringais laikotarpiais, pavyzdžiui, žiemą, kai šildymas sumažina oro drėgmę, augalui reikia papildomos drėgmės.
Optimaliam drėgnumui palaikyti galima naudoti kambario drėkintuvą arba reguliariai purkšti augalo lapus. Taip pat svarbu neperlaistyti dirvožemio, kad nesupūvtų šaknys.
Apšvietimas ir kambario išdėstymas
Brovalija mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą. Tiesioginiai saulės spinduliai gali nudeginti lapus, todėl geriausios vietos sodinti yra į rytus arba vakarus nukreipti langai, kur augalas gaus pakankamai saulės šviesos, bet nebus veikiamas tiesioginių saulės spindulių. Esant prastam apšvietimui, ypač žiemą, augalas gali atsilikti augdamas ir nežydėti.
Augalą taip pat reikėtų laikyti atokiau nuo skersvėjų ir šalto oro šaltinių, kad būtų išvengta streso ir pažeidimų. Tinkamos apšvietimo sąlygos padės brovalijai džiuginti ryškiais žiedais ir sveikais lapais.
Dirvožemis ir substratas
Kad brovalija klestėtų, jai reikalingas gerai drenuojamas, maistinių medžiagų turtingas substratas. Idealų dirvožemio mišinį sudaro sodo žemė, durpės, smėlis ir perlitas santykiu 2:1:1:1. Šis mišinys leidžia šaknims gerai kvėpuoti, užtikrinant pakankamą deguonies tiekimą ir išlaikant pakankamai drėgmės sveikam augimui. Perlito ir smėlio įdėjimas apsaugo nuo dirvožemio sutankėjimo ir skatina greitą vandens nutekėjimą, o tai labai svarbu siekiant išvengti šaknų puvinio.
Idealus brovalijų dirvožemio pH diapazonas yra šiek tiek rūgštus, nuo 5,5 iki 6,5. Šis lygis optimizuoja maistinių medžiagų įsisavinimą. Be to, turi būti užtikrintas puikus drenažas. Patartina vazono dugne įdėti keramzito arba smulkaus žvyro sluoksnį, kad nesikauptų vanduo, kuris galėtų pažeisti šaknis.
Laistymas (vasarą ir žiemą)
Vasarą brovalijas reikia reguliariai laistyti, kad būtų palaikoma aktyvi augimo fazė. Dirva turi būti vidutiniškai drėgna, bet ne permirkusi. Laistykite, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis pradeda džiūti, užtikrindami, kad augalas ilgai neužsistovėtų vandenyje. Tinkamas drenažas yra labai svarbus siekiant išvengti permirkimo, kuris gali sukelti šaknų puvinį ir grybelines infekcijas.
Žiemą laistymo poreikis sumažėja, nes brovalija pereina į ramybės fazę. Šiuo metu laistyti reikėtų tik tada, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis visiškai išdžiūsta. Perlaistymas žiemą gali sukelti šaknų puvinį ir grybelines problemas, todėl svarbu sumažinti laistymą ir vengti drėgmės pertekliaus.
Tręšimas ir maitinimas
Aktyvaus augimo laikotarpiu, nuo pavasario iki rudens, brovalijas naudinga reguliariai tręšti. Geriausia naudoti subalansuotas skystas trąšas, kuriose gausu fosforo ir kalio, kad būtų skatinamas sveikas augimas ir sodrus žydėjimas. Tręšimas kas 2–3 savaites ištirpinant trąšas vandenyje idealiai tinka augalo sveikatai palaikyti ir reguliariam žydėjimui skatinti.
Žiemą, kai brovalija yra ramybės fazėje, tręšti nereikia. Nutraukus tręšimą, dirvožemyje nesikaupia druskos, kurios gali sutrikdyti augalo medžiagų apykaitą ir susilpninti jo sveikatą. Tręšimą reikėtų atnaujinti pavasarį, kai augalas vėl pradeda aktyviai augti.
Žydėjimas
Viena patraukliausių brovalijų savybių yra jų žydėjimas. Žiedai, paprastai mėlyni, violetiniai arba balti, susitelkę į tankias kekes ir skleidžia būdingą saldų kvapą. Paprastai juos sudaro penki žiedlapiai, sudarantys žvaigždės formą, kuri padidina augalo dekoratyvinę vertę. Žydėjimas prasideda vėlyvą pavasarį arba vasarą ir gali tęstis iki rudens, priklausomai nuo augimo sąlygų.
Žydėjimo laikotarpio trukmei įtakos turi tokie veiksniai kaip šviesa, temperatūra ir priežiūra. Esant pakankamai saulės šviesos, tinkamai laistant ir nuolat maitinant, brovalijos gali žydėti nuolat visą vegetacijos sezoną, suteikdamos ryškias spalvas ir pritraukdamos apdulkintojus, tokius kaip bitės ir drugeliai.
Dauginimas
Brovalijas galima dauginti tiek sėklomis, tiek vegetatyviai. Dauginant sėklomis, sėklas sėkite į gerai sudrėkintą, lengvą dirvą, palaikant 22–25 °C temperatūrą. Dygimas paprastai įvyksta per 2–3 savaites. Nors dauginimas sėklomis yra lėtesnis, tai leidžia išlaikyti genetinę įvairovę ir išauginti naujus augalus su įvairiais požymiais.
Vegetatyvinis dauginimas dažniausiai atliekamas imant auginius nuo augalo. Norėdami įsišaknydinti auginius, įdėkite juos į smėlio ir perlito mišinį. Po 2–3 savaičių auginiai turėtų įsišaknyti. Šis metodas yra greitesnis ir patikimesnis nei dauginimas sėklomis ir užtikrina, kad naujas augalas turės tas pačias savybes kaip ir motininis augalas.
Sezoninės ypatybės
Brovalija pasižymi aiškiais sezoniniais augimo ciklais. Šiltesniais mėnesiais ji aktyviai auga ir reikalauja nuolatinės priežiūros, įskaitant laistymą, tręšimą ir tinkamų apšvietimo sąlygų užtikrinimą. Ji klesti ryškioje, netiesioginėje šviesoje ir vidutinėje temperatūroje, kurios skatina žydėjimą ir augimą.
Žiemą brovalija pereina į ramybės fazę, kurios metu sulėtėja augimas, sumažėja jos vandens ir maistinių medžiagų poreikis. Šiuo laikotarpiu būtina sumažinti laistymą, kad dirvožemis neužmirktų ir šaknys nepūvėtų. Laikant augalą stabilioje aplinkoje su minimaliais temperatūros svyravimais, brovalija gali pailsėti ir atsigauti iki kito vegetacijos sezono.
Priežiūros ypatybės
Brovalijų priežiūra reikalauja atkreipti dėmesį į tokius pagrindinius veiksnius kaip šviesa, drėgmė, temperatūra ir reguliarus laistymas. Augalą reikia laikyti šviesioje, bet netiesioginėje šviesoje. Ilgalaikis tiesioginių saulės spindulių poveikis gali nudeginti lapus. Brovalijų gerovei taip pat labai svarbi pastovi temperatūra be didelių svyravimų.
Drėgmė yra dar vienas svarbus brovalijų sveikatos elementas. Jei oras per sausas, ypač žiemą, augalas gali nukentėti. Naudojant drėkintuvą arba purškiant augalą, galima palaikyti optimalų drėgmės lygį. Dirvožemio drėgmės stebėjimas ir perlaistymo vengimas yra labai svarbūs siekiant išvengti šaknų puvinio ir grybelinių infekcijų.
Priežiūra patalpose
Optimaliam augimui patalpose brovalijos turėtų būti sodinamos šviesioje, netiesiogiai apšviestoje vietoje. Idealiai tinka į rytus arba vakarus nukreipti langai, nes jie suteikia kelias valandas netiesioginės saulės šviesos, neapsaugodami augalo nuo atšiaurių vidurdienio spindulių. Jei natūralios šviesos nepakanka, ypač žiemą, sveikam augimui palaikyti galima naudoti papildomą apšvietimą, pavyzdžiui, auginimo lempas.
Temperatūra patalpose turėtų būti palaikoma nuo 18 °C iki 25 °C. Augalą reikia laikyti atokiau nuo šaltų skersvėjų ir karšto oro šaltinių. Svarbu reguliariai laistyti, tačiau įsitikinkite, kad dirvožemis nėra permirkęs, nes brovalijos šaknys linkusios pūti, jei jų šaknys stovi vandenyje. Be to, labai svarbu palaikyti vidutinę drėgmę, ypač žiemą, kai patalpų oras gali išsausėti.
Persodinimas
Brovalijas reikėtų persodinti kas 1–2 metus arba kai jos išauga iš vazono. Naujas vazonas turėtų būti 3–5 cm platesnio skersmens nei ankstesnis, kad šaknims būtų pakankamai vietos augti. Įsitikinkite, kad vazone yra drenažo skylės, kad nesikauptų vanduo, kuris gali sukelti šaknų puvinį.
Geriausias laikas persodinti yra pavasaris, kai augalas pradeda aktyvaus augimo fazę. Persodindami atsargiai išimkite augalą iš seno vazono, stengdamiesi nepažeisti šaknų. Persodinkite jį į naują vazoną su gerai drenuojama žeme, užtikrindami, kad augalas turėtų pakankamai vietos augti ir klestėti.
Genėjimas ir vainiko formavimas
Brovalijų genėjimas padeda išlaikyti kompaktišką jų formą ir skatina naujų ūglių augimą. Pašalinus negyvus ar pažeistus lapus, pagerėja augalo išvaizda ir išvengiama ligų plitimo. Reguliarus genėjimas taip pat skatina naujų ūglių formavimąsi, todėl augalas tampa vešlesnis ir patrauklesnis.
Jei brovalija tampa pernelyg ilgakojė arba reta, genėjimas gali atkurti jos formą ir padidinti dekoratyvinę vertę. Reguliarus senų žiedų šalinimas taip pat skatina nuolatinį žydėjimą, užtikrindamas, kad augalas išliktų gyvybingas visą vegetacijos sezoną.
Galimos problemos ir sprendimai
Viena iš pagrindinių brovalijų problemų yra šaknų puvinys, kurį dažniausiai sukelia perlaistymas arba prastas drenažas. Norėdami to išvengti, užtikrinkite, kad augalas būtų laistomas saikingai, o dirvožemis būtų gerai drenuojamas. Jei atsiranda šaknų puvinys, nukirpkite pažeistas šaknis ir persodinkite augalą į šviežią, gerai drenuojamą dirvą.
Brovalijos taip pat gali nukentėti nuo maistinių medžiagų trūkumo, dėl kurio gali sulėtėti augimas ir prastas žydėjimas. Norint užtikrinti sveiką augimą ir ryškius žydėjimus, būtina reguliariai tręšti subalansuotomis trąšomis, kuriose yra pakankamai fosforo ir kalio.
Kenkėjai
Brovalijas gali užpulti kenkėjai, tokie kaip voratinklinės erkės, amarai ir baltasparniai. Reguliariai tikrinkite augalą, ar nėra kenkėjų užkrėtimo požymių, ir gydykite jį atitinkamais insekticidais arba natūraliomis priemonėmis, pavyzdžiui, muiluotu vandeniu.
Kad išvengtumėte kenkėjų, venkite perlaistymo ir užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją aplink augalą. Sveiki augalai yra mažiau jautrūs kenkėjams, todėl tinkama priežiūra ir reguliari stebėsena yra geriausi būdai išvengti užkrėtimo.
Oro valymas
Brovalija padeda gerinti patalpų oro kokybę, sugerdama anglies dioksidą ir išskirdama deguonį. Tai padeda palaikyti gryną orą, ypač ribotai vėdinamose patalpose. Šis augalas puikiai tinka patalpoms, kuriose oro cirkuliacija yra nepakankama.
Be to, brovalija padeda padidinti drėgmę kambaryje, o tai ypač naudinga žiemą, kai šildymas gali išsausinti orą. Papildoma drėgmė pagerina oro kokybę tiek augalui, tiek jo aplinkai.
Saugumas
Brovalija netoksiška žmonėms ir naminiams gyvūnėliams, todėl jį saugu auginti namuose. Vis dėlto visada patartina su ja elgtis atsargiai, nes jos sula kai kuriems asmenims gali sukelti nedidelį odos dirginimą.
Nors ir netoksiškas, jo ryškiaspalviai žiedai gali pritraukti vaikus ar naminius gyvūnus. Svarbu užtikrinti, kad jie nebandytų praryti jokios augalo dalies, nes tai gali sukelti lengvą virškinimo sutrikimą.
Žiemojimas
Žiemos mėnesiais brovalijai reikalingos stabilios sąlygos poilsiui ir atsigavimui. Augalą reikia laikyti 15–18 °C temperatūroje ir laistyti saikingai. Venkite šaltų skersvėjų ir didelių temperatūros svyravimų, kurie gali pakenkti augalo sveikatai.
Artėjant pavasariui, palaipsniui didinkite šviesos kiekį ir laistymą, kad paskatintumėte naujų augalų augimą. Tai padės brovalijoms pereiti į naują vegetacijos sezoną ir užtikrins, kad atšilus orams jos žydės ryškiai.
Naudingos savybės
Nors brovalija daugiausia yra dekoratyvinė, jos sudėtyje yra keletas bioaktyviųjų junginių, tokių kaip flavonoidai, organinės rūgštys ir eteriniai aliejai. Šie junginiai gali turėti antioksidacinį, priešuždegiminį ir antiseptinį poveikį, todėl šis augalas yra įdomus liaudies medicinoje.
Kai kurios Browallia rūšys tradicinėje medicinoje naudojamos odos ligoms gydyti, o iš augalo gauti eteriniai aliejai naudojami aromaterapijoje ir kosmetikoje.
Naudojimas tradicinėje medicinoje arba liaudies receptuose
Liaudies medicinoje brovalija buvo naudojama nedideliems odos susirgimams, tokiems kaip egzema ir dermatitas, gydyti. Lapai naudojami užpilams ar kompresams, kurie turi antiseptinį ir priešuždegiminį poveikį. Tačiau mokslinių tyrimų apie šį panaudojimą yra nedaug, todėl prieš vartojant brovaliją medicininiais tikslais rekomenduojama pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.
Nepaisant tradicinio vartojimo medicinoje, brovalija nėra plačiai pripažinta šiuolaikinėje farmakologijoje, o pagrindinė jos taikymo sritis išlieka dekoratyvinė.
Naudojimas kraštovaizdžio dizaine
Brovalija labai vertinama kraštovaizdžio dizaine dėl ryškių žiedų ir kompaktiškos augimo formos. Ji idealiai tinka spalvingoms gėlynams, apvadams ir akcentinėms erdvėms soduose bei parkuose kurti. Augalo prisitaikymas prie įvairios aplinkos daro jį universaliu pasirinkimu tiek funkciniais, tiek dekoratyviniais tikslais.
Brovalija taip pat gerai dera vertikaliuose soduose ir kabamosiose kompozicijose. Dėl slenkančių veislių ji puikiai tinka kabantiems krepšeliams ir lauko vazonams, suteikdama bet kokiai erdvei grožio ir struktūros.
Suderinamumas su kitais augalais
Brovalijas galima derinti su kitais dekoratyviniais augalais, kuriems reikalingi panašūs šviesa ir vanduo. Jos gerai dera su kitais žydinčiais augalais, sukurdamos ryškias ir kontrastingas kompozicijas. Jos ypač gerai dera su rūšimis, kurios klesti daliniame pavėsyje.
Svarbu vengti sodinti brovalijas šalia augalų, kuriems keliami labai skirtingi augimo reikalavimai, pavyzdžiui, kuriems reikia saulėtos vietos ar sauso dirvožemio, kad visi augalai klestėtų ir nekonkuruotų dėl išteklių.
Išvada
Brovalija yra universalus ir patrauklus augalas, galintis suteikti ryškių spalvų tiek vidaus, tiek lauko erdvėms. Dėl ryškių žiedų ir kompaktiškos augimo formos ji yra populiarus pasirinkimas sodininkams ir kraštovaizdžio kūrėjams. Tinkamai prižiūrima, brovalija gali klestėti daugelį metų, žydėdama ryškiai ir vešliais lapais.
Nesvarbu, ar auginama patalpose, balkone ar sode, „Browallia“ suteikia egzotiško grožio ir žavesio bet kuriai erdvei, pagražindama tiek kraštovaizdį, tiek interjero dizainą.