Begonia

Begonijos – tai daugiamečių žolinių augalų gentis, apimanti daugiau nei 1800 rūšių, aptinkamų tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Šie dekoratyviniai augalai vertinami dėl savo grožio, unikalių lapų ir ryškių žiedų. Begonijų rūšys gali būti nuo krūmų iki kompaktiškų augalų, todėl jas galima naudoti tiek patalpose, tiek lauke. Kai kurios rūšys auginamos dėl dekoratyvinių lapų, o kitos vertinamos dėl ryškių ir akį traukiančių žiedų, kurie gali būti balti, rožiniai, raudoni, oranžiniai arba geltoni.

Begonijos yra vieni populiariausių augalų, skirtų dekoruoti patalpas, ir dažnai naudojami sodo dizaine. Jas galima sodinti vazonuose, konteineriuose ar lysvėse, sukuriant ryškius akcentus tiek viduje, tiek lauke. Be to, begonijos puikiai tinka auginti riboto apšvietimo sąlygomis, todėl jos puikiai tinka vietovėms, kuriose nėra pakankamai saulės šviesos.

Vardo etimologija

Genties pavadinimas Bauhinia buvo suteiktas XVII a. prancūzų botaniko ir Haičio salos gubernatoriaus Michelio Begono garbei. Begonas buvo žinomas dėl savo darbų botanikos srityje, o šis pavadinimas buvo pasirinktas pagerbiant jo indėlį, kai gentis buvo tyrinėjama ir klasifikuojama Europoje.

Vardo etimologija taip pat pabrėžia istorinę Begono reikšmę botanikoje ir jo indėlį į tropinės floros tyrinėjimą ir žinių apie ją skleidimą. Šis vardas tapo egzotinių augalų rūšių, ypač dekoratyvinių augalų, atradimų simboliu.

Gyvybės forma

Begonijos pasižymi didele gyvybės formų įvairove. Kai kurios rūšys yra žemai augantys krūmai, o kitos gali būti svyrantys augalai arba žemę dengiantys augalai. Daugelis rūšių turi sukulentų stiebus, kurie leidžia joms išlaikyti drėgmę ir klestėti tropinėmis sąlygomis su sausros periodais. Šie augalai dažnai sudaro tankius krūmynus gamtoje, o tai padeda jiems konkuruoti dėl vietos ir išteklių su kitais augalais.

Priklausomai nuo aplinkos sąlygų, begonijos gali skirtis dydžiu, forma ir spalva. Kambariuose jos paprastai auga kaip kompaktiški krūmai su ryškiais lapais ir žiedais, kurie tarnauja ne tik kaip dekoratyviniai elementai, bet ir kaip teigiamų emocijų šaltinis bei pagerina kambario atmosferą.

Šeima

Begonijos priklauso Begoniaceae šeimai, kuriai priklauso apie 1500 rūšių ir kuri yra plačiai paplitusi tropiniuose pasaulio regionuose. Šią šeimą daugiausia sudaro žoliniai arba krūminiai augalai, kuriems būdingi dekoratyviniai lapai ir vienalyčiai žiedai. Daugelis begonijų rūšių turi išskirtinius ovalus arba širdies formos lapus, dažnai ryškių ar neįprastų spalvų ir raštų.

Begoninių (Begoniaceae) šeimos augalai plačiai naudojami dekoratyvinėje sodininkystėje, be to, jie turi ekonominę vertę žemės ūkyje, nes kai kurios rūšys naudojamos natūraliems dažams gaminti. Begonijos vertinamos dėl savo prisitaikymo, gebėjimo klestėti įvairiomis sąlygomis ir gebėjimo lengvai įsišaknyti bei daugintis.

Botaninės savybės

Begonijos pasižymi išskirtinėmis botaninėmis savybėmis, dėl kurių jas lengva atpažinti. Šių augalų lapai gali būti įvairių formų: nuo paprastų ovalių iki sudėtingesnių su dantytais kraštais ar būdingomis dėmėmis. Lapai dažnai būna blizgančio paviršiaus, o jų spalva gali būti nuo žalios iki tamsiai bordo, su ryškiomis dėmėmis ar raštais. Begonijų žiedai taip pat yra dekoratyvūs, kai kurios rūšys turi pavienius žiedus, o kitos sudaro kekes.

Begonijų vaisiai yra kapsulės, kurios subrendus atsiveria ir išbarsto mažas sėklas. Šie augalai taip pat turi stiprią šaknų sistemą, kuri padeda jiems greitai prisitaikyti prie įvairių sąlygų ir suteikia augalui stabilumo.

Cheminė sudėtis

Begonijose yra įvairių bioaktyviųjų medžiagų, kurios gali turėti teigiamą poveikį žmonių sveikatai. Jų lapuose ir stiebuose rasta flavonoidų, organinių rūgščių, taninų ir saponinų, kurie pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Nors šie augalai nelaikomi pagrindiniais vaistinių junginių šaltiniais, jie kartais naudojami liaudies medicinoje peršalimo ir odos uždegimų gydymui.

Kai kuriose begonijų rūšyse yra eterinių aliejų, kurie naudojami aromaterapijoje ir kosmetikoje. Šie augalai taip pat žinomi dėl savo oro valymo savybių, nes jie sugeria anglies dioksidą ir išskiria deguonį, o tai gali pagerinti oro kokybę patalpose.

Kilmė

Begonijos kilusios iš Pietų Amerikos, Afrikos ir Azijos tropinių ir subtropinių regionų. Šie augalai natūraliai auga miškuose ir pakrantėse, kur klimatui būdinga didelė drėgmė ir vidutinė temperatūra. Begonijos prisitaikė prie įvairių klimato sąlygų ir gali augti tiek tropiniuose miškuose, tiek atviresnėse vietose, pavyzdžiui, aukštumose.

Begonijų rūšių įvairovė padeda joms klestėti įvairiomis sąlygomis – nuo drėgnų tropikų iki sausesnių ir vėsesnių regionų. Šiems augalams išplitus už savo natūralių paplitimo arealų ribų, jie išpopuliarėjo kaip dekoratyviniai augalai.

Auginimo paprastumas

Begonijas lengva auginti tropiniame ir subtropiniame klimate, nes jų temperatūros ir drėgmės reikalavimai yra natūraliai patenkinti. Jos nėra reiklios dirvožemiui ir gali augti įvairių tipų dirvožemyje, geriausia puriame ir gerai drenuotame. Viduje joms reikia gerai apšviestos vietos, tačiau jos netoleruoja tiesioginių saulės spindulių, kurie gali nudeginti lapus.

Begonijos nereikalauja daug priežiūros, tačiau joms reikia reguliariai laistyti, drėgmės ir pakankamai šiltos temperatūros aktyviam augimui. Šiuos augalus galima lengvai dauginti sėklomis arba auginiais, todėl jie idealiai tinka dekoratyvinei sodininkystei ir dekoravimui patalpose.

Rūšys, veislės

Begonijų gentis apima daugiau nei 1800 rūšių, kurias galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes pagal jų augimo formą, žiedų savybes ir kitus požymius. Begonijų rūšys svyruoja nuo žemų, žemę dengiančių augalų iki didelių krūmų. Kiekviena grupė turi savo unikalių savybių ir yra naudojama skirtingose sodininkystės ir kraštovaizdžio dizaino srityse.

Begonijų rūšys:

• Gumbinė begonija (Begonia tuberosa) – tai viena populiariausių rūšių, plačiai naudojama sodininkystėje dėl didelių ir spalvingų žiedų. Gumbinės begonijos turi didelius žiedus, kurie gali būti raudoni, rožiniai, oranžiniai arba balti. Augalas užauga iki 30–40 cm aukščio ir puikiai tinka auginti vazonuose ir konteineriuose.

• Karališkoji begonija (Begonia rex) – žinoma dėl didelių dekoratyvinių lapų, kurie gali būti raudoni, žali arba sidabriniai su įvairiais raštais. Šios begonijos vertinamos dėl dekoratyvinių savybių, o ne dėl žiedų, kurie paprastai būna nepastebimi. Karališkosios begonijos dažnai naudojamos kaip kambariniai augalai ir mėgsta dalinį pavėsį.

• Visą laiką žydinti begonija (Begonia semperflorens) – mažas, kompaktiško augimo augalas, žydintis smulkiais baltos, rausvos ir raudonos spalvos žiedais. Ši rūšis idealiai tinka kraštovaizdžio formavimui, taip pat gali būti naudojama pakabinamuose vazonuose ir krepšeliuose. Ji atspari tiesioginiams saulės spinduliams ir labai vertinama sodininkystėje.

• Svyruojanti begonija (Begonia pendula) – tai svyrančios veislės su ilgais, kabančiais stiebais, papuoštais daugybe ryškių žiedų. Svyruojančios begonijos naudojamos pakabinamiems krepšeliams ir vazonams, o dėl savo dekoratyvinių savybių puikiai tinka terasoms ir balkonams.

Begonijų veislės:

1. Carmen – veislė su dideliais, ryškiai raudonais žiedais, idealiai tinkanti sodinti žemėje arba vazonuose. Ši veislė ypač patraukli gėlių kompozicijose.
2. Drakono sparnas – ši veislė turi tamsiai žalius lapus ir ryškiai raudonus arba rožinius žiedus. Puikiai tinka naudoti kaip dekoratyvinis augalas soduose arba kambariuose, kuriuose yra pakankamai šviesos.
3. Nuolatinis – žinomas dėl nuolatinio žydėjimo visą sezoną. Ši veislė būna įvairių žiedų atspalvių – nuo ryškiai raudonų iki švelnių pastelinių – ir yra ypač populiari sodininkystėje.
4. Whopper – didelė veislė su dideliais, patraukliais žiedais, naudojama kaip sodo augalas. Ji labai atspari ligoms ir nepalankioms oro sąlygoms.

Kiekviena iš šių veislių turi savo specifinius priežiūros reikalavimus, todėl sodininkai gali pasirinkti tinkamiausią rūšį savo sąlygoms.

Dydis

Begonijos dydis priklauso nuo rūšies ir auginimo sąlygų. Kai kurios rūšys gali užaugti iki 30–40 cm aukščio, o kitos, pavyzdžiui, Begonia rex, gali pasiekti iki 1 metro. Kambariuose augalai paprastai išlieka kompaktiški, užauga iki maždaug 40 cm aukščio.

Dydis taip pat priklauso nuo priežiūros metodų ir auginimo aplinkos. Šiltnamiuose ar lauko soduose begonijos gali užaugti daug aukštesnės, suformuodamos vešlius krūmus su ryškiais žiedais ir lapais.

Augimo tempas

Begonijos yra greitai augantys augalai, ypač palankiomis sąlygomis, tokiomis kaip vidutinė temperatūra ir reguliarus laistymas. Atogrąžų klimate begonijos gali greitai pasiekti maksimalų aukštį per kelis mėnesius.

Vidaus sąlygomis, kai erdvė ribota, augimo tempas gali būti šiek tiek lėtesnis, tačiau tinkamai prižiūrint ir tinkamai apšviečiant, jie gali aktyviai vystytis ir išlaikyti dekoratyvinę išvaizdą ištisus metus.

Gyvenimo trukmė

Begonijos yra daugiamečiai augalai, kurie, tinkamai prižiūrimi, gali gyventi kelerius metus. Kambariuose jų gyvenimo trukmė paprastai svyruoja nuo 2 iki 5 metų, priklausomai nuo rūšies ir priežiūros sąlygų.

Augalas gali toliau augti ir žydėti visą savo gyvavimo ciklą, tačiau reguliarus persodinimas ir dirvožemio atnaujinimas padeda pailginti jo dekoratyvines savybes ir gyvybingumą.

Temperatūra

Begonijos mėgsta šiltas augimo sąlygas, optimali temperatūra svyruoja nuo 18 °C iki 25 °C. Jos jautrios šalčiui ir netoleruoja šalnų. Žiemą svarbu vengti staigių temperatūros svyravimų, nes jie gali sulėtinti augimą ir netgi pakenkti augalui.

Patalpų sąlygomis temperatūra taip pat turėtų išlikti šiame diapazone, kad augalas nepatirtų streso. Auginant begonijas šiltnamiuose ar lauke, būtina jas apsaugoti nuo šalčio ir žiemos mėnesiais suteikti šiltą vietą.

Drėgmė

Begonijos mėgsta vidutinę arba didelę drėgmę, ypač karštaisiais mėnesiais. Optimalus drėgmės lygis šiems augalams yra nuo 50 iki 70 %. Drėgmės trūkumas gali sukelti vytimą ir lapų kritimą, taip pat sumažinti dekoratyvines savybes.

Norint palaikyti optimalią drėgmę, galite reguliariai purkšti augalus arba naudoti drėkintuvus, ypač žiemą, kai dėl šildymo patalpų oras tampa sausas.

Apšvietimas ir išdėstymas kambaryje

Begonijos mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą. Geriausia jas sodinti ant į rytus arba vakarus nukreiptų langų, kur jos gaus pakankamai šviesos be tiesioginių saulės spindulių. Tiesioginiai saulės spinduliai gali nudeginti lapus, todėl svarbu vengti augalų statyti ant į pietus nukreiptų langų arba tose vietose, kur saulės spinduliai ilgą laiką šviečia ant lapų. Jei natūralios šviesos nepakanka, galima naudoti papildomą apšvietimą, pavyzdžiui, auginimo lempas, ypač žiemos mėnesiais, kai dienos šviesos valandos trumpos.

Sodindami begonijas patalpose, svarbu nepamiršti, kad jos netoleruoja šaltų skersvėjų ar staigių temperatūros svyravimų. Todėl venkite augalo statyti šalia oro kondicionierių, langų su atvirais rėmais ar šilumos šaltinių, tokių kaip radiatoriai ir šildytuvai. Šie veiksniai gali sukelti augalui stresą, sulėtinti jo augimą ir pabloginti dekoratyvines savybes.

Dirvožemis ir substratas

Begonijoms labai svarbu pasirinkti purų, gerai drenuojamą ir maistinių medžiagų turtingą substratą. Optimalų dirvožemio mišinį sudaro sodo žemė, durpės, smėlis ir perlitas santykiu 2:1:1:1. Šis derinys užtikrina, kad augalo šaknys gautų pakankamai oro ir drėgmės, todėl augalas gali augti be puvimo rizikos. Perlitas ir smėlis pagerina dirvožemio struktūrą, neleidžia jam sutankėti ir skatina greitą vandens nutekėjimą, o tai labai svarbu begonijų sveikatai.

Begonijoms auginti dirvožemio pH turėtų būti šiek tiek rūgštus, nuo 5,5 iki 6,5, kad būtų lengviau įsisavinti maistines medžiagas. Taip pat labai svarbus geras drenažas, siekiant užtikrinti, kad aplink šaknis nesikauptų drėgmės perteklius, nes tai gali sukelti šaknų puvinį. Dėl to rekomenduojama vazono dugne įdėti keramzito arba smulkaus žvyro sluoksnį.

Laistymas (vasarą ir žiemą)

Vasaros mėnesiais begonijas reikia kruopščiai ir reguliariai laistyti. Šiltuoju metų laiku augalai aktyviai auga ir jiems reikia daugiau vandens, tačiau labai svarbu vengti vandens sąstingio vazone. Dirva turi būti vidutiniškai drėgna, bet ne permirkusi, nes tai gali sukelti šaknų puvinį. Laistyti reikia, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis pradeda džiūti, bet ne visiškai.

Žiemą laistymą reikėtų sumažinti, nes begonijos pereina į ramybės fazę. Šiuo metu augalui reikia daug mažiau vandens, o laistyti reikėtų tik tada, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis visiškai išdžiūsta. Svarbu žiemą neperlaistyti dirvožemio, nes drėgmės perteklius gali sukelti grybelines ligas ir šaknų puvinį.

Tręšimas ir maitinimas

Norint paskatinti augimą ir žydėjimą, begonijas reikia reguliariai tręšti. Vegetacijos laikotarpiu, nuo pavasario iki rudens, rekomenduojama naudoti subalansuotas skystas trąšas, kuriose gausu fosforo ir kalio, kad augalas išliktų sveikas ir gražus. Šie komponentai skatina ryškų žydėjimą ir stiprina šaknų sistemą. Tręšti reikia kas 2–3 savaites, atskiestą laistymo vandenyje.

Žiemą, kai begonijos yra ramybės būsenoje, tręšti nereikia. Per didelis trąšų kiekis gali sukelti druskų kaupimąsi dirvožemyje ir sutrikdyti augalo medžiagų apykaitą, jį susilpnindamas. Tręšimas atnaujinamas naujo vegetacijos sezono pradžioje.

Žydėjimas

Begonijos žinomos dėl savo ryškių ir dekoratyvių žiedų, kurie gali būti nuo baltos iki sodriai raudonos ir oranžinės spalvos. Žiedai gali būti pavieniai arba susitelkę kekėse, todėl jie ypač patrauklūs dekoratyviniais tikslais. Begonijos žydi kelis mėnesius, paprastai nuo pavasario iki rudens, suteikdamos ryškių akcentų interjerui ir sodo kompozicijoms.

Žydėjimas priklauso nuo rūšies ir auginimo sąlygų. Pavyzdžiui, gumbinės begonijos garsėja dideliais, ryškiais žiedais, o pusžiedžių begonijos žydi mažesniais, bet gausiais žiedais. Reguliarus tręšimas ir tinkama priežiūra padeda užtikrinti ilgalaikį ir gausų žydėjimą.

Dauginimas

Begonijas galima dauginti sėklomis arba auginiais. Sėklos turėtų būti sėjamos į lengvą, drėgną dirvą, kurios temperatūra yra 22–25 °C. Sėklos paprastai sudygsta per 2–3 savaites. Auginiams įsišaknijinti geriausia naudoti stiebo arba lapo auginius, kurie sodinami į smėlio ir perlito mišinį. Auginiai paprastai įsišaknija per 2–3 savaites.

Sėklų dauginimas dažniau naudojamas norint gauti naujų augalų iš žinomų veislių, o auginių dauginimas yra greitesnis ir dažnesnis namuose, ypač norint išsaugoti motininio augalo savybes.

Sezoninės ypatybės

Begonijoms reikia ypatingos priežiūros, priklausomai nuo sezono. Vasarą jos aktyviai auga ir joms reikia reguliariai laistyti, tręšti ir apsaugoti nuo kenkėjų. Svarbu suteikti augalams pakankamai šviesos ir stabilią temperatūrą normaliam vystymuisi.

Žiemą begonijos pereina į ramybės fazę, kai sulėtėja augimas, o vandens ir maistinių medžiagų poreikis gerokai sumažėja. Šiuo laikotarpiu būtina sumažinti laistymą ir vengti tręšimo, kad augalai spėtų atsigauti ir pasiruošti naujam augimo ciklui.

Priežiūros ypatybės

Begonijų priežiūra reikalauja atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius aspektus: apšvietimą, drėgmę, temperatūrą ir laistymo reguliarumą. Šie augalai netoleruoja tiesioginių saulės spindulių, todėl jiems reikia minkštos, išsklaidytos šviesos. Svarbu palaikyti optimalų drėgmės lygį ir neleisti dirvožemiui išdžiūti.

Begonijos yra jautrios temperatūros svyravimams ir skersvėjams, kurie gali sulėtinti jų augimą. Todėl jas reikėtų sodinti atokiau nuo šalto oro šaltinių ir vietose, kur temperatūra svyruoja nuo 20 °C iki 25 °C.

Priežiūra patalpose

Norint sėkmingai auginti begonijas patalpose, svarbu sudaryti tinkamas sąlygas, pavyzdžiui, pakankamą apšvietimą ir drėgmės lygį. Tinkamiausios vietos begonijoms yra langai, orientuoti į rytus arba vakarus, kur jos gauna pakankamai išsklaidytos šviesos.

Be to, būtina reguliariai tikrinti kambario drėgmę, ypač žiemą, kai dėl šildymo oras namuose išsausėja. Norint palaikyti reikiamą drėgmės lygį, galite naudoti oro drėkintuvus arba reguliariai purkšti augalo lapus. Taip pat svarbu stebėti kambario temperatūrą, vengiant staigių svyravimų ir šaltų skersvėjų.

Persodinimas

Begonijas reikėtų persodinti, kai jų šaknys pradeda užpildyti vazoną, paprastai kas 1–2 metus. Renkantis naują vazoną, būtina atsižvelgti į jo dydį – jis turėtų būti 3–5 cm platesnis nei ankstesnis. Begonijoms geriausia rinktis vazonus, pagamintus iš medžiagų, kurios praleidžia orą ir drėgmę, pavyzdžiui, plastikinius ar molinius, su geromis drenažo angomis.

Geriausias laikas persodinti begonijas yra pavasarį, kai augalas pradeda aktyviai augti. Persodinant atsargiai išimkite augalą iš seno vazono, stengdamiesi nepažeisti šaknų, ir persodinkite jį į naują su šviežiu, gerai drenuojamu dirvožemiu.

Genėjimas ir vainiko formavimas

Begonijų genėjimas nereikalauja reguliarios intervencijos, tačiau jis gali padėti išlaikyti augalo formą ir sveikatą. Senų ar pažeistų lapų pašalinimas pagerina augalo išvaizdą ir skatina sveiką augimą. Norint išlaikyti kompaktišką formą ir skatinti naujų ūglių augimą, rekomenduojama periodiškai trumpinti stiebus, ypač svyrančias veisles.

Jei begonija per daug išauga arba išretėja, genėjimas padeda suformuoti augalą ir pagerinti jo dekoratyvumą. Reguliarus genėjimas taip pat padidina žiedų skaičių ir skatina vešlesnį, krūminį augimą.

Galimos problemos ir sprendimai

Viena iš pagrindinių begonijų auginimo problemų yra šaknų puvinys, atsirandantis dėl perlaistymo arba nepakankamo drenažo. Norint to išvengti, svarbu stebėti dirvožemio drėgmės lygį ir užtikrinti tinkamą drenažą. Jei atsiranda šaknų puvinys, pažeistas šaknis reikia kruopščiai nupjauti, o augalą persodinti į šviežią dirvą.

Begonijos taip pat gali nukentėti nuo maistinių medžiagų trūkumo, kuris pasireiškia lėtu augimu ir prastu žydėjimu. Norint tai ištaisyti, aktyvaus augimo laikotarpiu svarbu reguliariai tręšti augalą subalansuotomis trąšomis, kuriose yra daug kalio ir fosforo.

Kenkėjai

Įprasti begonijų kenkėjai yra voratinklinės erkės, amarai ir baltasparniai. Siekiant išvengti jų atsiradimo, svarbu reguliariai tikrinti augalą, ar nėra kenkėjų, ir apdoroti jį atitinkamais insekticidais arba natūraliais tirpalais, tokiais kaip muiluotas vanduo.

Norėdami apsisaugoti nuo kenkėjų, venkite perlaistymo ir užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją aplink augalą. Silpni augalai yra labiau jautrūs kenkėjų atakoms, todėl geriausia prevencija yra sveikų begonijų palaikymas tinkama priežiūra.

Oro valymas

Begonijos gali pagerinti patalpų oro kokybę sugerdamos anglies dioksidą ir išskirdamos deguonį. Tai padeda palaikyti gryną orą namuose, ypač prastai vėdinamose patalpose.

Be to, begonijos padeda drėkinti orą, o tai ypač svarbu žiemos mėnesiais, kai šildymo sistemos linkusios sausinti patalpų orą. Ši papildoma drėgmė naudinga ir augalui, ir aplinkai.

Saugumas

Begonijos nėra toksiškos žmonėms ar naminiams gyvūnėliams, todėl jas saugu auginti patalpose. Tačiau dirbant su augalu reikia būti atsargiems, nes begonijų sultys kai kuriems žmonėms gali sudirginti odą.

Nepaisant netoksiškumo, ryškiaspalviai begonijų žiedai gali pritraukti vaikus ar naminius gyvūnus. Svarbu stebėti mažus vaikus ir gyvūnus, kad jie nekramtytų augalų dalių, nes tai gali sukelti lengvą virškinimo diskomfortą.

Žiemojimas

Begonijų priežiūra žiemą reikalauja vėsios aplinkos, kurioje būtų vidutinė drėgmė ir stabili 15–18 °C temperatūra. Ramybės laikotarpiu laistymą reikia sumažinti, taip pat būtina vengti šaltų skersvėjų ar temperatūros svyravimų.

Prieš pavasarį rekomenduojama palaipsniui didinti šviesos lygį ir laistymą, kad paskatintų augimą ir žydėjimą naujame sezone.

Naudingos savybės

Begonijos gali turėti naudingų savybių tradicinėje vaistažolių medicinoje, ypač dėl jų lapuose esančių antioksidacinių ir priešuždegiminių komponentų. Kai kurios rūšys naudojamos lengvoms odos ligoms ir uždegimams gydyti.

Be gydomųjų savybių, begonijos taip pat populiarios kosmetikoje dėl drėkinamųjų ir atkuriamųjų savybių, padedančių pagerinti odos būklę.

Naudojimas tradicinėje medicinoje arba liaudies receptuose

Kai kuriose pasaulio dalyse begonijos liaudies medicinoje naudojamos odos ligoms, tokioms kaip egzema ir dermatitas, gydyti, taip pat peršalimo ligoms palengvinti. Begonijų lapai dažnai naudojami užpilams ir tepalams, turintiems antiseptinių savybių, gaminti.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad mokslinių tyrimų šioje srityje yra nedaug, todėl dėl begonijų vartojimo medicininiais tikslais reikėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.

Naudojimas kraštovaizdžio dizaine

Begonijos dėl savo dekoratyvinės vertės plačiai naudojamos kraštovaizdžio dizaine. Jos idealiai tinka ryškioms gėlių kompozicijoms, apvadams ir akcentinėms erdvėms soduose bei parkuose kurti. Dėl savo svyrančių veislių begonijos taip pat tinka vertikaliems sodams ir kabančioms kompozicijoms.

Dėl rūšių ir veislių įvairovės begonijos gali būti naudojamos įvairiuose kraštovaizdžio projektuose, užtikrinant ilgalaikę dekoraciją tiek vasarą, tiek žiemą.

Suderinamumas su kitais augalais

Begonijos gerai dera su kitais dekoratyviniais augalais, ypač tais, kuriems reikia panašių drėgmės ir apšvietimo poreikių. Begonijas galima sodinti grupėmis su kitais žydinčiais augalais, kad būtų sukurtos ryškios ir kontrastingos kompozicijos.

Tačiau labai svarbu vengti sodinti juos šalia augalų, kuriems reikalingas skirtingas drėgmės ar saulės šviesos lygis, kad būtų išvengta konkurencijos dėl išteklių ir užtikrintas darnus visų augalų vystymasis.

Išvada

Begonijos yra universalūs ir nereiklūs augalai, galintys tapti bet kokio interjero ar sodo puošmena. Dėl ryškių žiedų ir dekoratyvių lapų jos yra populiarus sodininkų ir floristų pasirinkimas. Tinkamai prižiūrimos, begonijos daugelį metų gali džiuginti savo šeimininkus gražiais žiedais ir dekoratyvia išvaizda.

Begonijos gali suteikti grožio ir jaukumo bet kurioje erdvėje, nesvarbu, ar jos auginamos patalpose, balkonuose ar soduose, suteikdamos namams jaukumo ir harmonijos.