Avermektinai

Avermektinai yra makrociklinių laktonų grupė, gauta iš streptomyces genties bakterijų. Jie pasižymi stipriomis insekticidinėmis, akaricidinėmis ir antiparazitinėmis savybėmis ir yra plačiai naudojami žemės ūkyje, veterinarijoje ir sveikatos priežiūros srityje. Avermektinai yra veiksmingi nuo plataus kenkėjų spektro, įskaitant vabzdžius, erkes, parazitinius kirminus ir kitus parazitus, kurie kenkia žemės ūkio pasėliams, naminiams gyvūnams ir žmonėms.

Naudojimo žemės ūkyje ir sodininkystėje tikslai ir reikšmė

Pagrindinis avermektinų naudojimo tikslas – apsaugoti žemės ūkio pasėlius nuo įvairių kenkėjų, taip padidinant derlių ir sumažinant produkto nuostolius. Sodininkystėje avermektinai naudojami dekoratyviniams augalams, vaismedžiams ir krūmams apsaugoti nuo vabzdžių ir erkių užkrėtimo, išlaikant jų sveikatą ir estetinį patrauklumą. Dėl didelio veiksmingumo ir plataus spektro veikimo avermektinai yra esminė integruotos kenkėjų kontrolės (IPM) priemonė, užtikrinanti tvarų ir produktyvų žemės ūkį.

Temos aktualumas

Avermektinų tyrimas ir tinkamas naudojimas yra labai svarbus šiuolaikiniame žemės ūkyje ir sodininkystėje. Didėjant pasaulio gyventojų skaičiui ir maisto paklausai, veiksminga kenkėjų kontrolė tampa itin svarbi. Tinkamas avermektinų insekticidų tyrimas ir naudojimas padeda sumažinti pasėlių žalą, padidinti žemės ūkio produktyvumą ir sumažinti ekonominius nuostolius. Tačiau per didelis ir nekontroliuojamas avermektinų naudojimas gali sukelti kenkėjų atsparumą ir neigiamą poveikį aplinkai, pavyzdžiui, naudingų vabzdžių populiacijų mažėjimą ir aplinkos užterštumą. Todėl labai svarbu suprasti avermektinų veikimo mechanizmus, jų poveikį ekologijai ir sukurti tvarius naudojimo metodus.

Istorija

Avermektinai yra insekticidų ir antiparazitinių medžiagų grupė, gauta iš junginių, išskirtų iš dirvožemio aktinomicetų. Šios medžiagos yra labai veiksmingos prieš įvairius kenkėjus, taip pat įvairius parazitus, įskaitant nematodus ir erkes. Avermektinai atliko svarbų vaidmenį kontroliuojant parazitines ligas ir kenkėjus tiek žemės ūkyje, tiek medicinoje. Jų istorija apima kelis dešimtmečius ir apima svarbius mokslinius atradimus.

1. Avermektino atradimas

Avermektinų istorija prasidėjo 1975 m., kai japonų mokslininkas Isao Yoshida iš „Merck & Co.“ pradėjo tirti dirvožemio mikroorganizmus, vadinamus aktinomicetais. Eksperimentų metu Yoshida ir jo kolegos išskyrė naują antibiotiką, pasižymėjusį stipriomis antiparazitinėmis savybėmis. Probiotinės savybės, tokios kaip didelis veiksmingumas kovojant su įvairiomis parazitinėmis infekcijomis, iš karto patraukė tyrėjų dėmesį. Šis antibiotikas 1979 m. buvo pavadintas avermektinu.

2. Kūrimas ir komercinis naudojimas

Išskyrus avermektiną, buvo ištirta jo molekulinė struktūra ir, atliekant chemines modifikacijas, sukurtos naujos formos. Viena iš tokių modifikacijų lėmė abamektinų – stabilesnės ir veiksmingesnės formos – sukūrimą. Devintojo dešimtmečio pradžioje buvo įrodyta, kad avermektinai pasižymi išskirtiniu aktyvumu prieš apvaliąsias kirmėles, erkes ir kitus parazitus, todėl jie idealiai tinka įvairių ligų kontrolei tiek gyvulininkystėje, tiek žemės ūkyje.

1987 m. buvo pristatytas pirmasis komercinis avermektino pagrindu pagamintas insekticidas malationas, kuris greitai išpopuliarėjo dėl didelio veiksmingumo prieš įvairius vabzdžius. Jis buvo naudojamas žemės ūkyje ir visuomenės sveikatai nuo vabzdžių platinamų ligų apsaugoti.

3. Kūrimas ir naudojimas

Nuo šeštojo dešimtmečio pradžios avermektino pagrindu pagaminti insekticidai plačiai naudojami žemės ūkyje. Jie pasižymėjo didesniu toksiškumu vabzdžiams, palyginti su daugeliu anksčiau naudotų chlorintų junginių, tokių kaip DDT. Avermektinai išpopuliarėjo kovojant su kenkėjais, tokiais kaip vabzdžiai, įvairiuose pasėliuose, įskaitant medvilnę, tabaką, daržoves ir vaisius. Kai kurie iš labiausiai žinomų šios grupės cheminių medžiagų yra parationas, diazinonas ir chlorpirifosas.

4. Saugos ir aplinkosaugos problemos

Nors avermektinų insekticidai buvo veiksmingi, jų naudojimas sukėlė naujų ekologinių ir toksikologinių problemų. Šie junginiai pasižymėjo dideliu toksiškumu ne tik vabzdžiams, bet ir kitiems organizmams, įskaitant naudingus vabzdžius, tokius kaip bitės, ir gyvūnus. Avermektinų lakumas ir gebėjimas kauptis ekosistemose, užteršiant dirvožemį ir vandens telkinius, kėlė didelį susirūpinimą. Todėl nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigos kai kuriose šalyse daugelis šių junginių buvo apriboti ir uždrausti.

5. Šiuolaikiniai požiūriai ir problemos

Šiandien avermektino pagrindu pagaminti insekticidai vis dar plačiai naudojami, tačiau jų taikymas yra ribotas dėl aplinkosaugos ir saugos reikalavimų. Su vabzdžių atsparumu, atsparumu avermektino insekticidams ir mažėjančiu šių junginių veiksmingumu susijusios problemos tapo pagrindiniu šiuolaikinės cheminės kenkėjų kontrolės rūpesčiu. Siekdami užkirsti kelią atsparumo išsivystymui, mokslininkai aktyviai kuria naujas formules ir metodus, derindami avermektino pagrindu pagamintus insekticidus su biologiniais ir mechaniniais kenkėjų kontrolės metodais.

Taigi, avermektinų istorija – tai kelionė nuo revoliucinių atradimų ir sėkmingų pritaikymų iki jų ekologinių ir toksikologinių problemų pripažinimo, paskatinusio ieškoti saugesnių ir tvaresnių augalų apsaugos metodų.

Klasifikacija

Avermektinai klasifikuojami pagal įvairius kriterijus, įskaitant cheminę sudėtį, veikimo mechanizmą ir aktyvumo spektrą. Pagrindinės avermektinų grupės yra šios:

• Ivermektinas: vienas iš plačiausiai naudojamų atstovų, veiksmingas prieš platų parazitų spektrą, įskaitant erkes, kirminus ir kenkėjus.
• Abamektinas: naudojamas parazitams kontroliuoti gyvuliams ir žemės ūkio kultūroms, žinomas dėl didelio stabilumo.
• Epirabamektinas: naudojamas veterinarijos ir žemės ūkio įstaigose, veiksmingas nuo įvairių vabzdžių ir erkių rūšių.
• Milbemektinas: naudojamas augalų ir gyvūnų kenkėjų kontrolei, pasižymi dideliu selektyvumu ir mažu toksiškumu žinduoliams.
• Avermektinas b1a: specializuotas insekticidas, veiksmingas nuo specifinių kenkėjų, tokių kaip kandys ir tam tikros vabalų rūšys.

Kiekviena iš šių grupių pasižymi unikaliomis savybėmis ir veikimo mechanizmais, todėl jas galima naudoti skirtingomis sąlygomis ir įvairiems augalams.

Veikimo mechanizmas

Kaip insekticidai veikia vabzdžių nervų sistemą

• Avermektinai veikia vabzdžių nervų sistemą, prisijungdami prie glutamato valdomų chlorido kanalų ir GABA receptorių nervų ląstelėse. Tai sukelia nuolatinį nervinių impulsų aktyvavimą, dėl kurio vabzdžiai paralyžiuojami ir žūsta. Skirtingai nuo organofosfatų, kurie slopina acetilcholinesterazę, avermektinai tiesiogiai veikia glutamato ir GABA receptorius, todėl pasižymi selektyvesniu ir veiksmingesniu poveikiu.

Poveikis vabzdžių metabolizmui

• Nervų signalo perdavimo sutrikimas sukelia vabzdžių medžiagų apykaitos procesų, tokių kaip maitinimasis, dauginimasis ir judėjimas, sutrikimus. Dėl to sumažėja kenkėjų aktyvumas ir gyvybingumas, o tai padeda veiksmingai kontroliuoti populiaciją ir užkirsti kelią augalų žalai.

Molekulinių veikimo mechanizmų pavyzdžiai

• Avermektinai, tokie kaip ivermektinas, jungiasi prie glutamato valdomų chlorido kanalų, sukeldami nuolatinį nervų sužadinimą. Kiti avermektinai, tokie kaip abamektinas, taip pat gali sąveikauti su GABA receptoriais, blokuodami jų funkciją ir sukeldami panašų poveikį. Šie molekuliniai mechanizmai užtikrina aukštą avermektinų veiksmingumą prieš įvairius kenkėjus.

Skirtumas tarp kontaktinio ir sisteminio poveikio

• Avermektinai gali veikti tiek kontaktiniu, tiek sisteminiu būdu. Kontaktiniai avermektinai veikia tiesiogiai susilietę su vabzdžiais, prasiskverbdami pro odeles arba kvėpavimo takus, sukeldami paralyžių ir mirtį vietoje. Sisteminiai avermektinai absorbuojami į augalo audinius ir pasiskirsto visose augalo dalyse, užtikrindami ilgalaikę apsaugą nuo kenkėjų, mintančių skirtingose augalo dalyse. Sisteminis veikimas leidžia ilgiau kontroliuoti kenkėjus didesniuose plotuose ir ilgesnį laiką.

Šios grupės produktų pavyzdžiai

Ivermektinas
Veikimo mechanizmas
Prisijungia prie glutamato ir GABA receptorių, sukeldamas nuolatinį nervų sužadinimą ir vabzdžių paralyžių.
Produktų pavyzdžiai

• Avagil
• Ivermektinas-20
• Mirimektilino
  privalumai ir trūkumai
  Privalumai: platus veikimo spektras, sisteminis pasiskirstymas, mažas toksiškumas žinduoliams.
  Trūkumai: toksiškumas naudingiems vabzdžiams, atsparumo išsivystymo rizika kenkėjams, pavojai aplinkai.

Abamektinas
Veikimo mechanizmas
Prisijungia prie glutamato ir GABA receptorių, sukeldamas parazitų paralyžių ir mirtį.
Produktų pavyzdžiai

• Abametas
• Abamektinas-10
• Agroabamo
  privalumai ir trūkumai
  Privalumai: didelis efektyvumas, atsparumas degradacijai, sisteminis poveikis.
  Trūkumai: toksiškumas bitėms ir kitiems apdulkintojams, galimas dirvožemio ir vandens užteršimas, kenkėjų atsparumo išsivystymas.

Milbemektinas
Veikimo mechanizmas
Prisijungia prie glutamato receptorių, sukeldamas nuolatinį nervų sužadinimą ir paralyžių.
Produktų pavyzdžiai

• Milbemektinas-2
• Milbegardas
• Agromil
  privalumai ir trūkumai
  Privalumai: didelis selektyvumas, veiksmingas prieš platų kenkėjų spektrą, mažas toksiškumas žinduoliams.
  Trūkumai: toksiškumas naudingiems vabzdžiams, galimas kaupimasis aplinkoje, atsparumo išsivystymas kenkėjams.

Avermektinas b1a
Veikimo mechanizmas
Prisijungia prie glutamato ir GABA receptorių, sukeldamas vabzdžių paralyžių ir mirtį.
Produktų pavyzdžiai

• Avermektinas-5
• Agroavermet
• „Mirimect“
  privalumai ir trūkumai
  Privalumai: veiksmingas nuo kandžių ir kitų kenkėjų, sisteminis pasiskirstymas, didelis atsparumas degradacijai.
  Trūkumai: toksiškumas bitėms, galimas vandens šaltinių užteršimas, kenkėjų atsparumo išsivystymas.

Fenitrazolas
Veikimo mechanizmas
Slopina acetilcholinesterazę, sutrikdo nervinių impulsų perdavimą ir sukelia vabzdžių paralyžių bei mirtį.
Produktų pavyzdžiai

• Fenitrazolas-150
• Agrofenitas
• Fenitrop
  privalumai ir trūkumai
  Privalumai: didelis veiksmingumas prieš daugelį kenkėjų, mažas toksiškumas žinduoliams.
  Trūkumai: toksiškumas vandens organizmams, galimas kaupimasis aplinkoje, atsparumo išsivystymas kenkėjams.

Insekticidai ir jų poveikis aplinkai

Poveikis naudingiems vabzdžiams

• Avermektinai daro toksinį poveikį naudingiems vabzdžiams, įskaitant bites, vapsvas ir kitus apdulkintojus, taip pat plėšriiesiems vabzdžiams, kurie natūraliai kontroliuoja kenkėjų populiacijas. Dėl to mažėja biologinė įvairovė ir sutrikdoma ekosistemos pusiausvyra, neigiamai paveikdami žemės ūkio kultūrų produktyvumą ir biologinę įvairovę.

Likučių insekticidų kiekis dirvožemyje, vandenyje ir augaluose

• Avermektinai gali išlikti dirvožemyje ilgą laiką, ypač esant didelei drėgmei ir temperatūrai. Dėl to vandens šaltiniai užteršiami nuotėkiu ir infiltracija. Augaluose avermektinai pasiskirsto visose dalyse, įskaitant lapus, stiebus ir šaknis, užtikrindami sisteminę apsaugą, tačiau taip pat sukelia insekticidų kaupimąsi maisto produktuose ir dirvožemyje, o tai gali neigiamai paveikti žmonių ir gyvūnų sveikatą.

Insekticidų fotostabilumas ir skaidymas gamtoje

• Daugelis avermektinų pasižymi dideliu fotostabilumu, todėl padidėja jų atsparumas aplinkoje. Tai trukdo greitai skaidytis insekticidams veikiant saulės spinduliams, todėl jie kaupiasi dirvožemyje ir vandens ekosistemose. Didelis atsparumas skaidymui apsunkina avermektinų pašalinimą iš aplinkos ir padidina jų poveikio netiksliniams organizmams riziką.

Biomagnifikacija ir kaupimasis maisto grandinėse

• Avermektinai gali kauptis vabzdžių ir gyvūnų audiniuose, pasklisti mitybos grandine ir sukeldami biomagnifikaciją. Dėl to insekticido koncentracija padidėja aukščiausiuose mitybos grandinės lygiuose, įskaitant plėšrūnus ir žmones. Avermektinų biomagnifikacija sukelia rimtų ekologinių ir su sveikata susijusių problemų, nes susikaupę insekticidai gali sukelti lėtinį apsinuodijimą ir sveikatos sutrikimus gyvūnams ir žmonėms.

Kenkėjų atsparumo insekticidams problema

Atsparumo išsivystymo priežastys

• Kenkėjų atsparumo avermektinams išsivystymą lemia genetinės mutacijos ir atsparių individų atranka dėl pakartotinio insekticido naudojimo. Dažnas ir nekontroliuojamas avermektinų naudojimas pagreitina atsparių genų plitimą kenkėjų populiacijose. Nepakankamas dozavimo ir naudojimo protokolų laikymasis taip pat pagreitina atsparumo išsivystymo procesą, todėl insekticidas tampa mažiau veiksmingas.

Atsparių kenkėjų pavyzdžiai

• Įvairių kenkėjų rūšių, įskaitant baltasparnius, amarus, erkes ir kai kurias kandžių rūšis, atsparumas avermektinams pastebėtas. Šie kenkėjai pasižymi sumažėjusiu jautrumu insekticidams, todėl juos kontroliuoti apsunkina ir reikia naudoti brangesnes bei toksiškesnes priemones arba pereiti prie alternatyvių kenkėjų kontrolės metodų.

Atsparumo prevencijos metodai

• Siekiant išvengti kenkėjų atsparumo avermektinams išsivystymo, būtina kaitalioti skirtingų veikimo mechanizmų insekticidus, derinti cheminės ir biologinės kontrolės metodus ir įgyvendinti integruotos kenkėjų kontrolės strategijas. Taip pat labai svarbu laikytis rekomenduojamų dozių ir naudojimo grafikų, kad būtų išvengta atsparių individų atrankos ir išlaikytas ilgalaikis avermektino produktų veiksmingumas.

Saugaus insekticidų naudojimo taisyklės

Tirpalų ir dozių paruošimas

• Tinkamas tirpalų paruošimas ir tikslus dozavimas yra labai svarbūs veiksmingam ir saugiam avermektinų naudojimui. Būtina griežtai laikytis gamintojo nurodymų, kaip paruošti tirpalą ir dozuoti, kad būtų išvengta per didelio kiekio naudojimo ar nepakankamo augalų apdorojimo. Tikslių matavimo įrankių ir aukštos kokybės vandens naudojimas užtikrina dozavimo tikslumą ir gydymo efektyvumą.

Apsauginių priemonių naudojimas dirbant su insekticidais

• Dirbant su avermektinais, būtina naudoti tinkamas apsaugos priemones, tokias kaip pirštines, kaukes, akinius ir apsauginius drabužius, kad būtų sumažinta insekticidų poveikio žmogaus organizmui rizika. Apsauginės priemonės padeda išvengti sąlyčio su oda ir gleivinėmis, taip pat nuodingų insekticidų garų įkvėpimo.

Rekomendacijos augalų apdorojimui

• Avermektinus augalus naudokite anksti ryte arba vėlai vakare, kad nepažeistumėte apdulkintojų, tokių kaip bitės. Venkite naudoti karštu ir vėjuotu oru, nes tai gali sukelti insekticidų nutekėjimą ir netyčinį sąlytį su naudingais augalais ir organizmais. Taip pat rekomenduojama atsižvelgti į augalų augimo stadiją, vengiant naudoti aktyvaus žydėjimo ir vaisiaus augimo laikotarpiu.

Prieš derliaus nuėmimą nustatytų intervalų laikymasis

• Laikantis rekomenduojamų intervalų prieš derliaus nuėmimą po avermektinų panaudojimo, užtikrinamas saugus produktų vartojimas ir išvengiama insekticidų likučių patekimo į maisto produktus. Svarbu laikytis gamintojo nurodymų dėl intervalų prieš derliaus nuėmimą, kad būtų išvengta apsinuodijimo rizikos ir užtikrinta produkto kokybė.

Cheminių insekticidų alternatyvos

Biologiniai insekticidai

• Entomofagų organizmų, bakterijų ir grybelių preparatų naudojimas siūlo aplinkai saugią cheminių insekticidų alternatyvą. Biologiniai insekticidai, tokie kaip Bacillus thuringiensis, veiksmingai kovoja su kenkėjais nepakenkdami naudingiems organizmams ir aplinkai. Šie metodai padeda tvariai kontroliuoti kenkėjus ir išsaugoti biologinę įvairovę.

Natūralūs insekticidai

• Natūralūs insekticidai, tokie kaip nimbamedžių aliejus, tabako ekstraktai ir česnakų tirpalai, yra saugūs augalams ir aplinkai ir naudojami kenkėjams kontroliuoti. Šios medžiagos pasižymi atbaidančiomis ir insekticidinėmis savybėmis, todėl leidžia veiksmingai kontroliuoti vabzdžių populiacijas nenaudojant sintetinių cheminių medžiagų. Natūralūs insekticidai gali būti naudojami kartu su kitais metodais, siekiant optimalių rezultatų.

Feromonų gaudyklės ir kiti mechaniniai metodai

• Feromonų gaudyklės pritraukia ir naikina kenkėjus, sumažindamos jų populiaciją ir užkirsdamos kelią plitimui. Kiti mechaniniai metodai, pavyzdžiui, lipnios gaudyklės ir barjerai, taip pat padeda kontroliuoti kenkėjų populiacijas nenaudojant cheminių medžiagų. Šie metodai yra veiksmingi ir aplinkai nekenksmingi kenkėjų kontrolės būdai.

Populiariausių šios grupės insekticidų pavyzdžiai

Produkto pavadinimas	Veiklioji medžiaga	Veikimo mechanizmas	Taikymo sritis
Ivermektinas	Ivermektinas	Prisijungimas prie glutamato ir GABA receptorių, sukeliantis vabzdžių paralyžių ir mirtį	Daržovės, grūdai, vaismedžiai
Abamektinas	Abamektinas	Prisijungimas prie nervinių impulsų, sukeliantis parazitų paralyžių ir mirtį	Daržovių ir vaisių augalai, sodininkystė
Milbemektinas	Milbemektinas	Prisijungimas prie glutamato receptorių, sukeldamas nuolatinį nervų sužadinimą ir paralyžių	Daržovės, grūdai, vaisiniai augalai
Avermektinas b1a	Avermektinas b1a	Prisijungimas prie glutamato ir GABA receptorių, sukeliantis vabzdžių paralyžių ir mirtį	Daržovės, vaisiai ir dekoratyviniai augalai
Fenitrazolas	Fenitrazolas	Acetilcholinesterazės slopinimas, sutrikdantis nervinių impulsų perdavimą ir sukeliantis vabzdžių paralyžių bei mirtį	Daržovės, vaisiai ir dekoratyviniai augalai

Privalumai ir trūkumai

Privalumai

• Didelis efektyvumas prieš platų kenkėjų spektrą
• Sisteminis pasiskirstymas augaluose, užtikrinantis ilgalaikę apsaugą
• Mažas toksiškumas žinduoliams, palyginti su kitomis insekticidų klasėmis
• Didelis fotostabilumas, užtikrinantis ilgalaikį veikimą

Trūkumai

• Toksiškumas naudingiems vabzdžiams, įskaitant bites ir vapsvas
• Kenkėjų populiacijų atsparumo išsivystymo potencialas
• Galimas dirvožemio ir vandens šaltinių užteršimas
• Kai kurių preparatų kaina yra didelė, palyginti su tradiciniais insekticidais

Rizika ir atsargumo priemonės

Poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai

• Netinkamai vartojami avermektinai gali turėti rimtą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai. Žmonėms sąlytis su jais gali sukelti apsinuodijimo simptomus, tokius kaip galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, o sunkiais atvejais – traukuliai ir sąmonės netekimas. Gyvūnams, ypač naminiams gyvūnėliams, taip pat kyla apsinuodijimo rizika, jei insekticidas patenka ant jų odos arba jei jie praryja apdorotus augalus.

Insekticidų apsinuodijimo simptomai

• Avermektino apsinuodijimo simptomai yra galvos svaigimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, silpnumas, pasunkėjęs kvėpavimas, traukuliai ir sąmonės netekimas. Patekus į akis ar ant odos, gali atsirasti dirginimas, paraudimas ir deginimo pojūtis. Prarijus insekticidą, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Pirmoji pagalba apsinuodijus

• Įtarus apsinuodijimą avermektinu, nedelsiant nutraukite sąlytį su insekticidu, pažeistą odą ar akis plaukite dideliu kiekiu vandens mažiausiai 15 minučių. Įkvėpus, išeikite į gryną orą ir kreipkitės medicininės pagalbos. Prarijus, skambinkite greitosios pagalbos tarnyboms ir laikykitės pirmosios pagalbos nurodymų, pateiktų ant produkto etiketės.

Kenkėjų atsiradimo prevencija

Alternatyvūs kenkėjų kontrolės metodai

• Augalinės praktikos, tokios kaip sėjomaina, mulčiavimas, užkrėstų augalų šalinimas ir atsparių veislių sodinimas, padeda išvengti kenkėjų atsiradimo ir sumažina insekticidų naudojimo poreikį. Šie metodai sukuria nepalankias sąlygas kenkėjams ir stiprina augalų sveikatą. Biologinės kontrolės metodai, įskaitant entomofagų ir kitų natūralių kenkėjų priešų naudojimą, taip pat yra veiksmingos prevencinės priemonės.

Nepalankių sąlygų kenkėjams kūrimas

• Tinkamas laistymas, nukritusių lapų ir augalų šiukšlių šalinimas, švaros palaikymas soduose ir soduose sukuria nepalankias sąlygas kenkėjams daugintis ir plisti. Fizinių barjerų, tokių kaip tinklai ir apvadai, įrengimas padeda užkirsti kelią kenkėjų patekimui prie augalų. Reguliarus augalų patikrinimas ir savalaikis pažeistų dalių pašalinimas sumažina augalų patrauklumą kenkėjams.

Išvada

Racionalus avermektinų naudojimas atlieka labai svarbų vaidmenį apsaugant augalus ir didinant žemės ūkio bei dekoratyvinių augalų derlių. Tačiau būtina laikytis saugos protokolų ir atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus, siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai ir naudingiems organizmams. Integruotas kenkėjų kontrolės metodas, apjungiantis cheminius, biologinius ir kultūrinius kontrolės metodus, skatina tvarų žemės ūkio vystymąsi ir biologinės įvairovės išsaugojimą. Taip pat svarbu tęsti tyrimus, skirtus kurti naujus insekticidus ir kontrolės metodus, skirtus sumažinti pavojų žmonių ir ekosistemų sveikatai.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

1. Kas yra avermektinai ir kam jie naudojami?
Avermektinai yra makrociklinių laktonų grupė, naudojama kaip insekticidai, akaricidai ir antiparazitiniai vaistai. Jie naudojami žemės ūkio pasėliams, gyvuliams ir žmonėms apsaugoti nuo įvairių parazitų ir kenkėjų.

2. Kaip avermektinai veikia vabzdžių nervų sistemą?
Avermektinai jungiasi prie gliutamato ir gaba receptorių vabzdžių nervų ląstelėse, sukeldami nuolatinį nervinių impulsų sužadinimą. Tai sukelia vabzdžių paralyžių ir mirtį.

3. Ar avermektinai kenkia naudingiems vabzdžiams, pavyzdžiui, bitėms?
Taip, avermektinai yra toksiški naudingiems vabzdžiams, įskaitant bites ir vapsvas. Jų naudojimas reikalauja griežtai laikytis taisyklių, kad būtų kuo labiau sumažintas poveikis naudingiems vabzdžiams.

4. Kaip išvengti kenkėjų atsparumo avermektinams išsivystymo?
Siekiant išvengti atsparumo, reikia kaitalioti skirtingo veikimo mechanizmo insekticidus, derinti cheminius ir biologinius kontrolės metodus ir laikytis rekomenduojamų dozių bei naudojimo grafikų.

5. Kokios aplinkosaugos problemos susijusios su avermektinų naudojimu?
Avermektinų naudojimas lemia naudingų vabzdžių populiacijų mažėjimą, dirvožemio ir vandens užterštumą, insekticidų kaupimąsi maisto grandinėse, o tai sukelia rimtų ekologinių ir su sveikata susijusių problemų.

6. Ar avermektinai gali būti naudojami ekologiniame ūkyje?
Ne, avermektinai neatitinka ekologinio ūkininkavimo reikalavimų dėl savo sintetinės kilmės ir galimo neigiamo poveikio aplinkai bei naudingiems organizmams.

7. Kaip tinkamai naudoti avermektinus, kad jie būtų kuo veiksmingesni?
Griežtai laikykitės gamintojo nurodymų dėl dozavimo ir naudojimo grafiko, augalus apdorokite anksti ryte arba vėlai vakare, venkite naudoti apdulkintojų aktyvumo laikotarpiu ir užtikrinkite tolygų insekticido pasiskirstymą ant augalų.

8. Ar yra alternatyvų avermektinams kenkėjų kontrolei?
Taip, yra biologinių insekticidų, natūralių medžiagų (nimbamedžių aliejaus, česnakų tirpalų), feromonų gaudyklių ir mechaninių kontrolės metodų, kurie gali būti naudojami kaip alternatyvos avermektinams.

9. Kaip sumažinti avermektinų poveikį aplinkai?
Insekticidus naudokite tik prireikus, laikykitės rekomenduojamų dozių ir naudojimo grafikų, venkite insekticidų nutekėjimo į vandens šaltinius ir įdiekite integruotus kenkėjų kontrolės metodus, kad sumažintumėte cheminių medžiagų naudojimą.

10. Kur galima įsigyti avermektinų?
Avermektinų galima įsigyti specializuotose žemės ūkio prekių parduotuvėse, internetinėse prekyvietėse ir iš augalų apsaugos produktų tiekėjų. Prieš pirkdami įsitikinkite, kad naudojami produktai yra teisėti ir saugūs.