Austrocylindropuntia
Austrocylindropuntia – tai kaktusų gentis, priklausanti Cactaceae šeimai. Šios genties augalai plačiai paplitę Pietų Amerikoje, ypač pietinėje žemyno dalyje esančiose šalyse, tokiose kaip Čilė ir Argentina. Austrocylindropuntia turi patrauklius cilindrinius stiebus, dažnai padengtus spygliais arba minkštais plaukeliais. Kaip ir daugelis kitų kaktusų, šis augalas gerai prisitaikęs prie sausų sąlygų ir gali išgyventi karštuose, vandens trūkumo kamuojamuose regionuose.
Šios genties augalai gali būti įvairaus dydžio ir formos, tačiau paprastai jie turi storus, mėsingus stiebus, kurie tarnauja kaip vandens rezervuarai. Austrocylindropuntia žiedai paprastai būna ryškūs, dažnai geltonos arba oranžinės spalvos atspalvių, todėl yra labai dekoratyvūs. Šie kaktusai yra populiarūs tarp kaktusų ir sukulentų entuziastų dėl unikalios formos ir atsparumo atšiaurioms sąlygoms.
Vardo etimologija
Genties pavadinimas „Austrocylindropuntia“ yra kelių lotyniškų žodžių derinys. „Austro-“ kilęs iš lotyniško žodžio „australis“, reiškiančio „pietinis“, nurodančio šių kaktusų kilmę Pietų Amerikoje. Dalis „cylindropuntia“ jungia du lotyniškus žodžius: „cylindrus“ (cilindras) ir „punctus“ (dyglis), atspindinčius augalo stiebų formą ir šiai genčiai būdingus spyglius.
Gyvybės forma
Austrocilindropuncija yra daugiametis augalas, galintis būti krūmų arba mažų medelių pavidalo. Gamtoje šie kaktusai gali sudaryti krūmines kolonijas, plintančias per lysves. Augalas yra sukulentas, o tai reiškia, kad jis gali kaupti vandenį savo stiebuose, todėl gali išgyventi užsitęsusias sausras. Šie kaktusai turi cilindrinius stiebus, kurie, priklausomai nuo rūšies, gali būti stipriai briaunoti arba lygūs.
Austrocilindropuncijos ne tik puošia kraštovaizdį, bet ir atlieka svarbų ekologinį vaidmenį natūraliose buveinėse. Jos suteikia prieglobstį įvairiems smulkiems gyvūnams ir yra maisto šaltinis kai kurioms kaktusais mintančių rūšių augalams. Gamtoje austrocilindropuncijos gali užaugti iki 2–3 metrų aukščio, tačiau patalpose jos paprastai išlieka daug kompaktiškesnės.
Šeima
Austrocylindropuntia priklauso kaktusinių (Cactaceae) šeimai, kuriai priklauso daugiau nei 2000 augalų rūšių. Šiai šeimai būdingi mėsingi stiebai, spygliai ir mechanizmai, labai prisitaikę prie sausros sąlygų. Skirtingai nuo kitų kaktusų, austrocylindropuntia išsiskiria liekna, cilindro formos stiebo forma, kuri skiria ją nuo įprastesnių apvalių ar sferinių kaktusų.
Šios šeimos kaktusai daugiausia paplitę Šiaurės ir Pietų Amerikoje, taip pat kai kuriose Afrikos ir Australijos dalyse. Kaktusinių (Cactaceae) šeimai priklauso ne tik dekoratyviniai augalai, bet ir svarbūs žemės ūkio augalai, pavyzdžiui, opuncijų rūšis, iš kurios gaunami valgomieji vaisiai.
Botaninės savybės
Austrocylindropuntia augalai pasižymi unikaliomis botaninėmis savybėmis, kurios juos skiria nuo kitų kaktusų. Šių augalų stiebai gali būti tiesūs arba šiek tiek išlenkti, dažnai su ryškiais šonkauliais. Austrocylindropuntia žiedai paprastai yra stiebo viršuje ir yra ryškių spalvų, pritraukiančių apdulkintojus, tokius kaip bitės ir kolibriai.
Subrendusių augalų lapai paprastai nebūna, o mėsingi stiebai atlieka fotosintezę. Įprasti stiebų spygliai gali būti gana standūs ir aštrūs, o kitos augalo dalys gali būti padengtos smulkiais plaukeliais arba šiurkščiais dariniais. Šie spygliai apsaugo nuo gyvūnų, kurie gali bandyti praryti kaktusą.
Cheminė sudėtis
Kaip ir daugelyje kitų kaktusų, austrocilindropuncijoje yra įvairių cheminių junginių, kurie padeda apsaugoti augalą nuo ligų ir gyvūnų. Visų pirma, šiuose augaluose yra alkaloidų, tokių kaip betaninas, turintis antiseptinių savybių. Stiebuose ir sultyse taip pat gali būti rūgščių, kurios padeda augalui išlaikyti drėgmę karštomis ir sausomis sąlygomis.
Tačiau austrocilindropuncija nėra toksiška žmonėms ar gyvūnams, todėl ją saugu auginti patalpose. Tačiau kai kurios kaktusų rūšys gali sukelti alergines reakcijas, ypač įkvėpus dulkių ar augalų sulčių.
Kilmė
Austrocylindropuntia gentis pirmą kartą aprašyta Pietų Amerikoje, kur šios rūšies augalai aptinkami laukinėse natūraliose zonose, daugiausia Čilėje ir Argentinoje. Šie kaktusai prisitaikė prie ekstremalių sąlygų, ypač karšto ir sauso aukštikalnių regionų klimato. Austrocylindropuntia genties kaktusai gali išgyventi iki 2000 metrų aukštyje virš jūros lygio, kur temperatūra gali labai svyruoti.
Austrocilindropuncijos aptinkamos tiek pavieniui, tiek didelėmis grupėmis, sudarydamos tankius krūmynus, būdingus daugeliui kaktusų rūšių. Šios genties augalai sudaro unikalias ekosistemas, atliekančias svarbų vaidmenį palaikant šių natūralių zonų pusiausvyrą.
Auginimo paprastumas
Austrocilindropuncija laikoma gana lengvai auginamu augalu, ypač tiems, kurie jau yra susipažinę su kaktusais ir sukulentais. Augalui reikia minimalios priežiūros, nes jis gerai prisitaikęs prie sausų sąlygų. Sėkmingo augimo raktas – aprūpinti augalą saulės šviesa ir reguliariai, bet saikingai, laistyti.
Kadangi austrocilindropuncijai nereikia daug vandens, ją galima lengvai auginti ir tose vietose, kur mažai kritulių. Tačiau norint užtikrinti augalo sveikatą, svarbu užtikrinti geras drenažo sąlygas ir vengti perlaistymo, nes tai gali sukelti šaknų puvinį.
Rūšys ir veislės
Yra kelios Austrocylindropuntia rūšys, kiekviena pasižymi savitomis savybėmis. Pavyzdžiui, Austrocylindropuntia subulata, viena iš labiausiai paplitusių veislių, turi tiesius stiebus su būdingais šonkauliais, o Austrocylindropuntia spegazzinii yra labiau krūminė forma su didesniais spygliais. Šie augalai skiriasi ne tik išvaizda, bet ir dydžiu bei augimo greičiu.
Austrocylindropuntia subulata
Austrocylindropuntia veislės paprastai skiriasi žiedų spalva ir forma – nuo ryškiai geltonų iki oranžinių atspalvių. Kai kurios veislės yra kompaktiškesnės, todėl idealiai tinka auginti patalpose.
Dydis
Austrocilindropuncija gali užaugti įvairaus dydžio, priklausomai nuo auginimo sąlygų. Gamtoje augalai gali pasiekti 2–3 metrų aukštį, tačiau patalpose jie paprastai išlieka daug kompaktiškesni. Augalo dydis taip pat priklauso nuo jo rūšies ir amžiaus.
Jauni augalai paprastai turi trumpesnius stiebus, o subrendę kaktusai gali išauginti ilgesnius ir storesnius stiebus, gebančius kaupti daugiau vandens. Augalo dydį taip pat gali įtakoti pasirinkto auginimo indo dydis, taip pat apšvietimo ir laistymo sąlygos.
Augimo tempas
Austrocilindropuncija auga vidutiniu tempu, ypač esant optimalioms augimo sąlygoms. Jei gauna pakankamai saulės šviesos ir periodiškai laistoma, ji gali paaugti iki 15–20 cm per metus. Patalpose augimas gali būti šiek tiek lėtesnis, tačiau tinkamai prižiūrint ir laikantis sąlygų, austrocilindropuncija gali augti gana aktyviai.
Gyvenimo trukmė
Kaip ir daugelis kaktusų, austrocilindropuncijos, tinkamai prižiūrimos, gyvena gana ilgai. Gamtoje šie augalai gali gyventi dešimtmečius dėl savo gebėjimo prisitaikyti prie atšiaurių sąlygų ir efektyviai taupyti vandenį. Patalpose, esant optimalioms sąlygoms, tokioms kaip vidutinis apšvietimas, saikingas laistymas ir tinkama priežiūra, austrocilindropuncijos gali išlikti sveikos ir augti 15–20 metų, o kartais ir ilgiau.
Augalo gyvenimo trukmė taip pat priklauso nuo to, kaip gerai jis toleruoja persodinimą ir prisitaiko prie aplinkos pokyčių. Prastos priežiūros sąlygos, pavyzdžiui, perlaistymas ar šviesos trūkumas, gali sutrumpinti augalo gyvenimą, sukelti ligas ir priešlaikinį vytimą.
Temperatūra
Austrocilindropuncija mėgsta šiltas sąlygas ir netoleruoja šalčio. Normaliam augimui jai reikalinga 18–30 °C temperatūra, nors ji gali ištverti trumpalaikius temperatūros kritimus iki 10 °C. Patalpų aplinkoje svarbu vengti staigių temperatūros svyravimų, ypač žiemos mėnesiais. Jei kambario temperatūra nukrenta žemiau 10 °C, tai gali pakenkti augalui, sulėtinti jo augimą ar net lemti jo žūtį.
Optimaliam augimui austrocilindropuncijai taip pat reikalingas temperatūros stabilumas. Staigūs temperatūros pokyčiai, pavyzdžiui, skersvėjai ar artumas prie šildymo prietaisų, gali sukelti augalui stresą. Žiemos mėnesiais geriausia augalą sodinti ten, kur temperatūra nenukrenta žemiau 15 °C, kad jis išliktų sveikas ir aktyviai augtų.
Drėgmė
Austrocilindropuncijai nėra griežtų drėgmės reikalavimų, tačiau ji teikia pirmenybę vidutiniam sausumui, būdingam jos natūraliai buveinei. Patalpų aplinkoje, kur oras gali būti drėgnesnis, svarbu užtikrinti gerą vėdinimą ir vengti stovinčio oro. Didelė drėgmė gali skatinti grybelines ligas, tokias kaip pelėsis, arba sukelti šaknų puvinį, ypač jei laistoma per daug.
Norint išlaikyti augalo sveikatą didelės drėgmės aplinkoje, galima naudoti oro drėkintuvus arba augalą galima pastatyti tose vietose, kur gera oro cirkuliacija. Tačiau nerekomenduojama per didelė drėgmė, nes ji gali neigiamai paveikti augalo būklę. Svarbu palaikyti subalansuotas augimo sąlygas, kad būtų išvengta drėgmės pertekliaus.
Apšvietimas ir išdėstymas patalpose
Austrocilindropuncijai reikia ryškios, bet išsklaidytos saulės šviesos. Geriausiai ji auga tiesioginiuose saulės spinduliuose kelias valandas per dieną, ypač ryto arba vakaro valandomis, kai šviesa yra silpnesnė. Jei jūsų namuose trūksta pakankamai saulėtų vietų, galima naudoti papildomą apšvietimą, pavyzdžiui, auginimo lempas. Šie kaktusai netoleruoja pavėsio, todėl svarbu juos sodinti tose vietose, kur jie gaus pakankamai šviesos sveikam augimui.
Auginant austrocilindropunciją patalpose, ypač vasarą, venkite vietų, kuriose visą dieną intensyviai šviečia saulės šviesa, nes augalo stiebai gali nudegti. Tačiau žiemą ryški tiesioginė šviesa yra naudinga, nes ji padeda kaktusui išlaikyti augimą ir neleidžia jam ištįsti. Jei pastebite, kad augalas ištįsta arba linksta link šviesos šaltinio, tai reiškia, kad jis negauna pakankamai šviesos.
Dirvožemis ir substratas
Austrocilindropuncijai reikalingas geras drenažas ir lengvas, gerai aeruojamas dirvožemis. Idealus mišinys būtų smėlio substrato su pridėtomis durpėmis ir perlitu mišinys. Proporcijos gali būti tokios: 60 % smėlio, 30 % durpių ir 10 % perlito. Šis mišinys užtikrins pakankamą drenažą ir neleis vandeniui užsistovėti aplink šaknis. Taip pat svarbu, kad dirvožemis būtų purus ir gerai drenuojamas, nes tai padės išvengti šaknų puvinio.
Austrocilindropuncijai auginti tinkamas dirvožemio rūgštingumas turėtų būti vidutiniškai rūgštus. Rekomenduojamas pH intervalas yra nuo 5,5 iki 6,5. Toks rūgštingumo lygis tinka daugumai kaktusų ir sukulentų ir užtikrina optimalias maistinių medžiagų įsisavinimo sąlygas. Kad dirvožemis nerūgštėtų, galite periodiškai į jį įterpti kalkių arba medžio pelenų.
Laistymas
Austrocilindropuncija yra atspari sausrai, todėl pagrindinė laistymo taisyklė – neperlaistyti. Geriausia augalą laistyti, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis visiškai išdžiūsta. Vasarą laistyti reikia kartą per savaitę, o žiemą – daug rečiau, paprastai kartą per 2–3 savaites, kai dirvožemis visiškai išdžiūsta. Drėgmės perteklius gali sukelti šaknų puvinį, ypač esant žemai temperatūrai.
Laistymui geriausia naudoti kambario temperatūros vandenį. Svarbu vengti vandens patekimo ant stiebų ir lapų, nes tai gali paskatinti puvimą. Jei pastebėsite, kad dirvožemis per ilgai išlieka drėgnas, patikrinkite vazono drenažo angas ir įsitikinkite, kad jos nėra užsikimšusios.
Tręšimas ir maitinimas
Austrocilindropuncijai tręšti reikia minimaliai. Aktyvaus augimo laikotarpiu (pavasarį ir vasarą) galima naudoti skystas kaktusams ar sukulentams skirtas trąšas, praskiestas perpus mažiau, nei rekomenduojama ant pakuotės. Tręšti reikia maždaug kartą per mėnesį. Žiemą, kai augalas yra ramybės būsenoje, tręšti nereikia.
Tręšimui galite naudoti subalansuotas trąšas, kurių sudėtyje yra azoto, fosforo ir kalio, tačiau su didesne kalio ir fosforo dalimi, nes tai skatina stiprų ir sveiką audinių vystymąsi. Svarbu nepertręšti, nes tai gali lemti maistinių medžiagų perteklių ir pabloginti augalų sveikatą.
Dauginimas
Austrocilindropunciją galima dauginti tiek auginiais, tiek sėklomis. Dauginimas auginiais yra greičiausias būdas. Norėdami tai padaryti, nupjaukite sveiką, maždaug 5–10 cm ilgio stiebo segmentą ir leiskite jam kelias dienas išdžiūti, kad susidarytų kaliusas (apsauginis audinys). Tada auginį galima įšaknydinti lengvame dirvožemio mišinyje su smėliu arba perlitu. Įsišaknijimas gali trukti nuo kelių savaičių iki dviejų mėnesių.
Dauginimas sėklomis yra sudėtingesnis ir reikalauja kantrybės. Sėklos turėtų būti sėjamos ant lengvos dirvos paviršiaus ir lengvai užberiamos smėliu. Dirvos temperatūra dygimui turėtų būti apie 25 °C, vidutinė drėgmė. Sudygus daigams, juos reikia atsargiai persodinti į atskirus vazonėlius.
Žydėjimas
Austrocilindropuncija natūralioje aplinkoje žydi vasarą, tačiau patalpose žydėjimas gali būti gana retas. Žiedai pasirodo stiebų galiukuose ir paprastai yra maži ir niekuo neišsiskiriantys, nors ryškūs ir pastebimi. Žydėjimas gali prasidėti, jei augalas gauna pakankamai saulės šviesos, šiltos temperatūros ir reguliariai prižiūrimas.
Kaktusų ir sukulentų žydėjimas dažnai rodo, kad augimo sąlygos atitinka jų natūralius poreikius. Žiedai gali būti rausvi, geltoni arba raudoni, priklausomai nuo veislės ir auginimo sąlygų. Tačiau norint paskatinti žydėjimą, svarbu leisti augalui pailsėti žiemą ir vengti perlaistymo.
Sezoninės ypatybės
Kaip ir dauguma kaktusų, austrocilindropuncija turi sezoninių ypatumų. Aktyvaus augimo laikotarpiu (pavasarį ir vasarą) augalui reikia daugiau šviesos, šilumos ir drėgmės. Būtent tada jis auga sparčiausiai, todėl reikia atsargiai laistyti ir tręšti. Rudenį ir žiemą augalas pereina į ramybės periodą, todėl laistymą reikia sumažinti, o temperatūrą – nuleisti.
Svarbu suprasti, kad žiemą austrocilindropuncijai reikia ypatingos priežiūros. Šalta temperatūra, maža drėgmė ir ribotas apšvietimas gali sulėtinti augalo augimą ir aktyvumą. Šiuo laikotarpiu patartina sumažinti maitinimą ir leisti augalui pailsėti.
Priežiūros ypatybės
Austrocilindropuncija yra gana nereiklus augalas, gerai toleruojantis sausrą ir reikalaujantis minimalios priežiūros. Tačiau reikia atsižvelgti į kelis svarbius aspektus. Pirma, reikėtų vengti perlaistymo, nes drėgmės perteklius gali sukelti šaknų puvinį. Antra, augalui reikia pakankamai saulės šviesos, kad jis aktyviai augtų ir galbūt žydėtų. Temperatūros kontrolė taip pat yra labai svarbi, nes žema temperatūra gali sulėtinti augimą ar net pakenkti augalui.
Priežiūra taip pat apima reguliarų lapų ir stiebų valymą dulkėmis, kad augalas geriau kvėpuotų ir sugertų saulės šviesą. Be to, reikėtų stebėti dirvožemio būklę ir prireikus persodinti augalą į šviežią dirvą, kad būtų užtikrintas tinkamas vystymasis.
Priežiūra patalpose
Viduje austrocilindropunciją reikia reguliariai, bet saikingai laistyti. Svarbu vengti vazono permirkimo, nes tai gali sukelti šaknų puvinį. Taip pat rinkitės vazonus su geromis drenažo angomis, kad drėgmės perteklius greitai nutekėtų. Substratą reikia stebėti ir keisti pagal poreikį, įberiant smėlio arba perlito, kad pagerėtų aeracija.
Kitas svarbus priežiūros aspektas – pakankamas apšvietimas. Austrocilindropuncija klesti ryškioje, bet netiesioginėje šviesoje. Reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių vidurdienį, kad nenudegtų. Žiemą, kai šviesos gali nepakakti, augalo aktyvumui palaikyti galima naudoti papildomą apšvietimą.
Persodinimas
Austrocilindropunciją reikėtų persodinti tik kas 2–3 metus, nes augalas neauga greitai ir mėgsta šiek tiek ribotas sąlygas. Persodinant rinkitės 2–3 cm didesnį vazoną nei ankstesnis, kad šaknys turėtų pakankamai vietos augti, bet ne per daug. Vazonas neturėtų būti per didelis, nes tai gali sukelti vandens sąstingį ir šaknų problemas. Keraminiai arba moliniai vazonai yra idealūs, nes jie gerai sulaiko drėgmę ir leidžia orui cirkuliuoti, taip užkertant kelią šaknų puvimui.
Persodinimas turėtų būti atliekamas pavasarį arba vasaros pradžioje, kai augalas aktyviai auga. Prieš persodinant, paruoškite dirvožemio mišinį įberdami smėlio ir perlito geresniam drenažui, ir užtikrinkite gerą drenažo sluoksnį vazono apačioje, kad aplink šaknis nesikauptų vanduo.
Genėjimas ir formavimas
Austrocilindropuncijai nereikia reguliaraus genėjimo, tačiau kartais reikia pašalinti senas ar pažeistas augalo dalis. Genėjimas taip pat gali padėti pagerinti augalo formą ir paskatinti šoninių ūglių augimą. Reikėtų naudoti aštrius įrankius, kad nepažeistumėte stiebų. Po genėjimo nupjautus paviršius apdorokite medžio anglimi arba siera, kad išvengtumėte infekcijų.
Natūrali augalo forma paprastai yra kompaktiška, tačiau prireikus galima pašalinti viršutinius ūglius, kad būtų skatinama krūminė forma. Priežiūra taip pat apima negyvų dalių pašalinimą, kuris padeda išlaikyti augalą sveiką ir kompaktišką.
Galimos problemos ir sprendimai
Austrocilindropuncija gali susidurti su įvairiomis problemomis, įskaitant ligas ir maistinių medžiagų trūkumą. Viena dažna problema yra šaknų puvinys, atsirandantis dėl perlaistymo arba nepakankamo drenažo. Norėdami tai išspręsti, sumažinkite laistymą ir užtikrinkite tinkamą vėdinimą. Jei augalas užsikrėtęs grybeliais ar bakterijomis, reikia naudoti fungicidus, o augalą persodinti į šviežią, sterilią dirvą.
Maistinių medžiagų trūkumas taip pat gali pasireikšti geltonomis dėmėmis ant lapų arba sulėtėjusiu augimu. Tai gali atsitikti, jei augalas negauna pakankamai fosforo ir kalio. Tokiais atvejais augalą reikia maitinti kaktusams ir sukulentams skirtomis trąšomis. Venkite per didelio azoto kiekio, nes jis gali lemti per didelį augimą ir susilpninti augalą.
Kenkėjai
Austrocilindropunciją gali pulti kenkėjai, tokie kaip skydmaigės, voratinklinės erkės ir miltbugės. Šie kenkėjai gali susilpninti augalą, misdami jo sultimis, dėl to lapai vysta arba gelsta. Norėdami išvengti kenkėjų, reguliariai tikrinkite augalą ir rankiniu būdu pašalinkite kenkėjus. Jei aptinkamas didelis užkrėtimas, gali tekti purkšti švelniu muilo tirpalu arba insekticidu.
Cheminė apsauga gali apimti insekticidų, kurių sudėtyje yra piretroidų arba neonikotinoidų, naudojimą. Visada atidžiai laikykitės instrukcijų ir atlikite apdorojimą gerai vėdinamose patalpose.
Oro valymas
Austrocilindropuncija gali išvalyti orą patalpose, nes kaktusai ir sukulentai efektyviai sugeria anglies dioksidą ir išskiria deguonį. Todėl ji puikiai tinka namų ir biuro aplinkai, kur gali prisidėti prie oro kokybės gerinimo. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad austrocilindropuncija neturi tokių stiprių valymo savybių kaip kai kurie kiti augalai, pavyzdžiui, taikinės lelijos ar voratinkliniai augalai.
Oro valymas daugiausia vyksta fotosintezės būdu, kurios metu anglies dioksidas paverčiamas deguonimi. Augalas taip pat absorbuoja kai kurias toksines medžiagas iš aplinkos, pagerindamas bendras atmosferos sąlygas patalpose.
Saugumas
Austrocilindropuncija nėra toksiška žmonėms ar naminiams gyvūnams, tačiau liečiantis su jos spygliais gali sudirginti odą ir gleivinę. Todėl liečiant augalą, ypač persodinant ar genint, reikia mūvėti pirštines. Aštrūs spygliai taip pat gali pažeisti odą, jei nesilaikoma atsargumo priemonių.
Alerginės reakcijos į austrocilindropunciją yra labai retos, tačiau jei kas nors yra alergiškas jos žiedadulkėms ar kitoms augalo dalims, jis turėtų vengti artimo kontakto su juo.
Žiemojimas
Austrocilindropuncija yra šilumamėgis augalas, netoleruojantis šalčio. Žiemą ji turėtų būti ramybės būsenoje, o temperatūra turėtų būti apie 10–15 °C. Laistymą reikėtų gerokai sumažinti, o šviesa – saikingai, nes šaltuoju metų laiku augalas aktyviai neauga. Šiuo laikotarpiu būtina vengti skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių, nes jie gali sukelti augalui stresą. Jei įmanoma, austrocilindropunciją žiemai reikėtų perkelti į šiltesnį kambarį, tačiau jos negalima laikyti tiesioginiuose šilumos šaltiniuose, tokiuose kaip radiatoriai.
Vaistinės savybės
Austrocilindropuncija, kaip ir daugelis kaktusų, liaudies medicinoje naudojama įvairiems negalavimams gydyti. Augalo sultys pasižymi antiseptinėmis ir žaizdas gydančiomis savybėmis, jos naudojamos išoriniam įpjovimų, nudegimų ir odos uždegimų gydymui. Tačiau buityje augalas dažniausiai naudojamas dekoratyviniais tikslais ir neturi reikšmingų gydomųjų savybių.
Kaktusas taip pat žinomas dėl savo teigiamo poveikio gydant virškinimo sistemos sutrikimus. Manoma, kad tam tikrų rūšių kaktusų ekstraktai gali padėti esant skrandžio sutrikimams ir kitoms virškinimo problemoms.
Naudojimas tradicinėje medicinoje arba liaudies gynimo priemonėse
Tradiciškai austrocilindropuncija ir kiti kaktusai liaudies medicinoje naudojami užpilams ir tepalams ruošti. Kai kuriose kultūrose kaktusų stiebų ekstraktai naudojami kepenų ir inkstų funkcijai gerinti, taip pat organizmui detoksikuoti. Liaudies gynimo priemonės dažnai apima ne tik augalo sultis, bet ir susmulkintas jo dalis kompresams gaminti uždegimui ir skausmui malšinti.
Tačiau moksliniai tyrimai šioje srityje ne visada patvirtina šių metodų veiksmingumą, todėl prieš naudojant bet kokias liaudiškas priemones su augalais svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.
Naudojimas kraštovaizdžio formavime
Austrocilindropuncija – puikus augalas dykumų ir tropikų kampeliams soduose ir terasose kurti. Jos ryškūs stiebai su spygliais gali būti naudojami neįprastoms kompozicijoms su kitais kaktusais ar sukulentais kurti. Dėl kompaktiško dydžio ir įdomios stiebo formos austrocilindropuncija puikiai atrodo konteineriuose ir vazonuose, atvirose erdvėse ir dekoratyviniuose soduose.
Augalas taip pat tinka naudoti kraštovaizdžio projektuose, imituojančiuose natūralias ekosistemas, pavyzdžiui, dykumose ir savanose. Jis gerai dera su uolėta ir smėlėta dirva ir gali būti ryškus kontrastas didesniems augalams.
Suderinamumas su kitais augalais
Austrocilindropuncija gerai dera su kitais sukulentais ir kaktusais, tokiais kaip echinokaktusas, agonija ar agavos. Augalui reikalingos ypatingos sąlygos, tokios kaip geras drenažas ir ryški šviesa, todėl jį reikėtų sodinti šalia kitų augalų, kurie taip pat klesti tokiomis sąlygomis. Tačiau jo nereikėtų derinti su drėgmę mėgstančiais augalais, nes didelė drėgmė gali sukelti šaknų puvinį.
Taip pat svarbu vengti austrocilindropuncijos laikymo šalia aukštų ir tankių augalų, nes tai gali užgožti kaktusą ir sumažinti jo prieigą prie saulės spindulių.
Išvada
Austrocilindropuncija – gražus ir nereikalaujantis daug priežiūros augalas, idealiai tinkantis dekoratyviniam kraštovaizdžiui tiek patalpose, tiek lauke. Tinkamai prižiūrint, palaikant tinkamą temperatūrą ir drėgmę, ji gali klestėti daugelį metų. Be estetinės vertės, austrocilindropuncija turi ir kai kurių gydomųjų savybių, nors daugiausia naudojama kaip dekoratyvinis elementas.