Araucaria

Araukarija – tai spygliuočių medžių gentis, žinoma dėl vešlių, simetriškų šakų ir gražių spyglių. Šie senoviniai augalai kadaise buvo plačiai paplitę įvairiose pasaulio vietose ir yra susiję su labiau žinomais spygliuočiais, tokiais kaip pušis ir eglė. Araukarija turi keletą rūšių, kurios, priklausomai nuo augimo sąlygų, gali būti medžiai arba krūmai.

Šie augalai pasižymi dekoratyvine verte ir gali suteikti interjerui ypatingą atmosferą. Araukarijos ypač populiarios kaip kambariniai augalai, nepaisant įspūdingo dydžio. Jos dažnai naudojamos kraštovaizdžio dizaine, siekiant sukurti žalius akcentus soduose ir parkuose.

Etimologija

Pavadinimas „Araukarija“ kilęs iš araukanų tautos, čiabuvių, gyvenusių Čilėje ir Argentinoje, kur ši augalų gentis buvo ypač paplitusi, vardo. Mokslinį pavadinimą pristatė Karlas Linnaeus, priskyręs araukarijas spygliuočiams. Pavadinimas taip pat gali būti kilęs iš lotyniško žodžio Araucaria, kuris nurodo geografinį šių medžių paplitimą pietiniuose Pietų Amerikos regionuose, ypač Čilėje, Argentinoje ir kitose šalyse.

Gyvybės forma

Araukarija – tai visžalis spygliuotis, kuris gamtoje gali užaugti iki įspūdingų dydžių, tačiau augant patalpose paprastai pasiekia 2–3 metrų aukštį. Šie medžiai yra griežtos, piramidės formos su standžiais, spirale išsidėsčiusiais spygliais. Natūralioje buveinėje jie gali užaugti iki 60 metrų aukščio ir gyventi šimtus metų.

Laukinėje gamtoje araukarijų galima rasti įvairiose ekosistemose – nuo drėgnų tropikų iki aukštų kalnų vietovių. Šiose aplinkose araukarijos tampa svarbia kraštovaizdžio dalimi, nes jų šakos ir kamienai suteikia natūralią prieglobstį daugeliui gyvūnų rūšių.

Šeima

Araukarijos priklauso Araucariaceae šeimai, kuriai priklauso kelios spygliuočių medžių gentys. Ši šeima išsiskiria gebėjimu išauginti labai patvarią ir atsparią išorės poveikiui medieną. Araukarijos yra vieni seniausių spygliuočių medžių Žemėje.

Araucariaceae šeimai priklauso apie 20 rūšių, iš kurių žinomiausios yra Araucaria araucana (Čilės araukarija), Araucaria heterophylla (Norfolko salos pušis) ir Araucaria bidwillii (Bidvilo araukarija). Visos šios rūšys vertinamos dėl unikalių dekoratyvinių savybių ir tinka auginti tiek soduose, tiek interjeruose.

Botaninės savybės

Araukarija turi tiesų kamieną, padengtą tankia žieve, ir šakas, augančias horizontaliai arba šiek tiek žemyn. Lapai yra spirale išilgai šakų išsidėstę spygliai, standūs ir šiurkštūs liečiant. Žiediniai kankorėžiai yra būdingas araukarijų bruožas. Vyriški kankorėžiai yra maži ir cilindro formos, o moteriški - dideli ir apvalūs, vėliau subrandinantys sėklas.

Skiriamasis araukarijų bruožas yra jų gebėjimas ant kamieno suformuoti „žievės sluoksnį“ – dalį, padengtą mažais spygliais. Dėl to augalas yra ypač dekoratyvus ir suteikia jam neįprastą išvaizdą.

Cheminė sudėtis

Kaip ir daugumos spygliuočių medžių, araukarijų medienoje yra eterinių aliejų, dervų ir antiseptinių medžiagų, todėl ji atspari grybelinėms ligoms. Šie komponentai teigiamai veikia patalpų klimatą, gerina oro kokybę ir didina drėgmę.

Cheminė sudėtis taip pat turi įtakos medienos ilgaamžiškumui, nes ji žinoma dėl savo stiprumo ir atsparumo įvairioms klimato sąlygoms. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad netinkamai elgiantis su sėklomis ir augalo dalimis, ypač jei jas praryja vaikai ar gyvūnai, jos gali būti toksiškos.

Kilmė

Araukarijos kilusios iš Pietų Amerikos, ypač Čilės ir Argentinos, kur auga Čilės araukarija (Araucaria araucana). Šią augalo formą jau seniai naudoja vietiniai gyventojai, kurie jos medieną naudojo statyboms ir įvairių įrankių gamybai.

Kitos araukarijų rūšys yra kilusios iš Australijos ir Naujosios Kaledonijos. Pavyzdžiui, Norfolko salos pušis (Araucaria heterophylla) auga Norfolko saloje Ramiajame vandenyne ir yra viena žinomiausių dekoratyvinių araukarijų rūšių, plačiai naudojama kraštovaizdžio formavime ir kaip kambarinis augalas.

Auginimo paprastumas

Araukarijos nėra labai reiklios priežiūros atžvilgiu, tačiau joms reikalingos specifinės sąlygos tinkamam augimui. Patalpose jos gerai prisitaiko, kai yra pakankamas apšvietimas ir vidutinė drėgmė. Kad augalas gerai augtų ir vystytųsi, būtina palaikyti tinkamą temperatūrą ir reguliariai laistyti, vengiant dirvožemio permirkimo.

Apskritai araukarijas auginti gana lengva, tačiau jos netoleruoja temperatūros svyravimų ir didelio šalčio. Į tai reikėtų atsižvelgti renkantis joms vietą, ypač jei augalas auginamas patalpose.

Rūšys ir veislės

Yra keletas araukarijų rūšių, kiekviena turi savo savybių. Populiariausios yra:

• Araucaria araucana (Čilės araukarija) – geriausiai žinoma rūšis, kuri yra Čilės nacionalinis medis ir dažnai naudojama kaip dekoratyvinis augalas.

• Araucaria heterophylla (Norfolko salos pušis) – ši rūšis populiari interjeruose ir žaliųjų kampelių kūrime namuose bei biuruose.

• Araucaria bidwillii (Bidvilo araukarija) – reta rūšis, dažniausiai aptinkama Australijoje.

Dydis

Araukarija yra didelis medis, natūralioje buveinėje galintis pasiekti 50–60 metrų aukštį. Viduje augalas paprastai išlieka mažesnis – iki 2–3 metrų, – tačiau gerai prižiūrimas ir tinkamomis sąlygomis jis gali užaugti aukštesnis. Gamtoje araukarijų kamieno skersmuo gali siekti iki 2 metrų.

Atsižvelgiant į jų dydį, araukarijoms reikia gana didelių vazonų ar konteinerių, kuriuose būtų pakankamai vietos jų šaknims.

Augimo tempas

Araukarijos auga gana lėtai, ypač patalpose. Per metus jos gali paaugti apie 10–15 cm. Tačiau joms augant ir tinkamai prižiūrint, jų augimo tempas gali paspartėti, ypač jei joms sudaromos optimalios augimo sąlygos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad bute araukarijų augimas bus žymiai lėtesnis nei gamtoje dėl ribotos erdvės ir nuolatinės temperatūros bei šviesos palaikymo poreikio.

Gyvenimo trukmė

Araukarijos yra ilgaamžės. Tinkamai prižiūrimos, šios gėlės gali gyventi daugiau nei 100 metų. Patalpų sąlygomis jų gyvenimo trukmė taip pat priklauso nuo priežiūros aplinkos. Jei araukarija gauna visus augimui reikalingus elementus, ji klestės dešimtmečius.

Tačiau augalams reikia pakankamai vietos augimui, o uždarose vazonuose jų gyvenimo trukmė gali būti šiek tiek sutrumpinta.

Temperatūra

Araukarijos mėgsta vidutinę temperatūrą. Jos nemėgsta karščio, bet taip pat yra jautrios šaltiems skersvėjams. Optimali temperatūra joms augti yra 18–22 °C vasarą ir 10–15 °C žiemą. Temperatūros svyravimai, ypač žiemą, gali pakenkti augalams, todėl juos reikėtų sodinti vietose, kuriose nėra skersvėjų.

Araukarija jautri šaltai nakties temperatūrai, todėl jos nereikėtų sodinti tose vietose, kur temperatūra gali nukristi žemiau 10 °C.

Drėgmė

Araukarija mėgsta didelę drėgmę, ypač žiemą. Sauso oro sąlygomis, pavyzdžiui, šildymo sezono metu, augalams gali trūkti drėgmės, dėl to jie gali vysti arba nukristi spygliai. Reguliarus purškimas arba drėkintuvų naudojimas padės sukurti tinkamą aplinką augimui.

Araukarijos taip pat gali būti jautrios per didelei drėgmei, dėl kurios gali pūti šaknys. Venkite permirkimo vazone ir užtikrinkite gerą drenažą.

Apšvietimas ir išdėstymas

Araukarija mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą. Jai nepatinka tiesioginiai saulės spinduliai, kurie gali nudeginti spyglius, ypač vasarą. Ideali vieta araukarijai yra langai, nukreipti į rytus arba vakarus, kur šviesa švelni ir ne per intensyvi. Jei augalas sodinamas ant lango, nukreipto į pietus, imkitės atsargumo priemonių, kad apsaugotumėte jį nuo tiesioginių saulės spindulių, pavyzdžiui, naudodami užuolaidas ar žaliuzes.

Svarbu atsiminti, kad araukarija yra augalas, kuris klesti esant vidutiniam apšvietimui, tačiau esant prastam apšvietimui jos augimas sulėtėja. Prastai apšviestose vietose, pavyzdžiui, šiauriniuose kambariuose, araukarija gali prarasti savo dekoratyvines savybes ir tapti mažiau krūminga. Jei natūralios šviesos nepakanka, apšvietimui papildyti galima naudoti auginimo lempas.

Dirvožemis ir substratas

Araukarijai svarbu pasirinkti tinkamą dirvožemio mišinį, kuris užtikrintų gerą drenažą ir skatintų augalų augimą. Dirvožemis turi būti lengvas, laidus orui ir šiek tiek rūgštus. Rekomenduojamas lapinės žemės, durpių, smėlio ir perlito mišinys santykiu 2:2:1:1. Šis mišinys užtikrina reikiamą purumą ir gerą drenažą, neleisdamas vandeniui užsistovėti šaknyse. Araukarijai idealus dirvožemio pH yra nuo 5,5 iki 6,5.

Be to, svarbu užtikrinti gerą drenažo sluoksnį vazono apačioje, naudojant šiurkštų smėlį, žvyrą arba keramzitą. Tai padės išvengti šaknų užliejimo ir sumažins šaknų puvinio ligų riziką. Reguliariai tikrinant drenažo ir dirvožemio būklę, bus išvengta nepageidaujamų pasekmių.

Laistymas

Araukarija mėgsta saikingai laistyti, kai dirvožemis išlieka šiek tiek drėgnas, bet ne šlapias. Svarbu vengti perlaistymo, nes tai gali sukelti šaknų puvinį. Laistyti reikia tik tada, kai viršutinis 2–3 cm dirvožemio sluoksnis išdžiūsta. Žiemą laistymą galima sumažinti, nes augalas pereina į ramybės fazę ir jam reikia mažiau drėgmės.

Laistymui rekomenduojama naudoti nusistovėjusį arba lietaus vandenį, nes kietas vandentiekio vanduo gali neigiamai paveikti šaknis. Laistyti reikia tolygiai per visą dirvos paviršių, kad nesusidarytų užmirkusios dėmės. Jei araukarija auga šildomoje patalpoje, svarbu stebėti oro drėgmę, nes sausumas gali sukelti šaknų problemų.

Tręšimas ir maitinimas

Aktyvaus vegetacijos sezono metu, kuris trunka nuo pavasario iki rudens, araukariją reikia reguliariai tręšti. Geriausiai tinka skystos trąšos spygliuočiams arba subalansuotos trąšos su mažu azoto kiekiu. Trąšas reikia naudoti kas 2–3 savaites, pradedant pavasario pabaiga. Žiemą tręšimą galima nutraukti, nes šiuo laikotarpiu augalas auga lėčiau.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad per didelis tręšimas gali sukelti šaknų „nudegimus“ ir lapų problemas. Geriau araukarijas tręšti nepakankamai, o ne per daug, naudojant mažesnes dozes nei rekomenduojama ant pakuotės. Tai padeda išvengti dirvožemio druskingumo, kuris gali pažeisti šaknų sistemą.

Dauginimas

Araukarija daugiausia dauginasi sėklomis. Sėklas galima sėti šiltoje, drėgnoje aplinkoje, naudojant purią, gerą drenažą turinčią žemę. Kad sėklos geriau sudygtų, jas kelias valandas reikia pamirkyti šiltame vandenyje. Sėklų dauginimasis gali užtrukti kelis mėnesius, todėl būtina palaikyti stabilią apie 20–25 °C temperatūrą ir dirvą drėgną.

Araukarijas taip pat galima dauginti auginiais, tačiau šiam metodui sėkmingam įsišaknijimui reikalingos specifinės sąlygos. Auginius reikia imti iš viršutinių šakų ir įšaknydinti specialiame žemės mišinyje arba vandenyje. Dauginimas auginiais ne visada duoda sėkmingų rezultatų, todėl daugumai žmonių sėklų dauginimas bus efektyvesnis.

Žydėjimas

Araukarija nėra dekoratyvus žydintis augalas, todėl jos žydėjimas patalpose stebimas retai. Gamtoje augalas išaugina ir vyriškus, ir moteriškus kankorėžius, tačiau būtinos specialios sąlygos, įskaitant pakankamą drėgmę ir tinkamą klimatą. Araukarijos žydėjimas yra ilgas procesas, todėl augalas gali nežydėti patalpose, ypač esant prastam apšvietimui.

Nors patalpose žydi retai, araukarija gali išaugti į stulbinančią dekoratyvinę formą, žavinčiąsi visžaliais spygliais ir simetriška laja. Štai kodėl ji vertinama interjero dizaine.

Sezoninės ypatybės

Pavasario-vasaros laikotarpiu araukarija yra aktyvios augimo fazėje. Tai laikas reguliariai laistyti ir tręšti. Augalas mėgsta didelę drėgmę ir vidutinę saulės šviesą, kuri skatina tinkamą vystymąsi. Žiemą augalas sulėtina savo augimą, todėl laistymą reikia sumažinti, kad būtų išvengta šaknų puvinio.

Svarbu atsiminti, kad araukarija netoleruoja staigių temperatūros svyravimų, todėl ją geriausia laikyti stabilios temperatūros kambaryje. Žiemą augalo negalima laikyti šalia šildytuvų ar skersvėjų.

Priežiūros ypatybės

Araukarija yra gana nereiklus augalas, tačiau norint išlaikyti dekoratyvią išvaizdą, jai reikia reguliarios priežiūros. Svarbu stebėti drėgmės lygį kambaryje ir vengti perlaistymo. Aktyvaus augimo fazėje augalą reikia gerai apšviesti ir saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, kad spygliai nenudegtų.

Augalui taip pat reikia skirti ypatingą dėmesį persodinant. Jei araukarija perauga savo vazoną, šaknims gali pradėti trūkti vietos. Persodinant svarbu atsargiai elgtis su šaknų sistema, kad nepažeistumėte šaknų ir nesukeltumėte streso augalui.

Priežiūra namuose

Nors araukarija yra mažai priežiūros reikalaujantis augalas, jai vis tiek reikia dėmesio ir specifinių sąlygų normaliam augimui ir vystymuisi. Svarbiausia yra palaikyti optimalią temperatūrą ir drėgmę. Augalas mėgsta šviesą, tačiau netoleruoja tiesioginių saulės spindulių, kurie gali nudeginti jo spyglius. Geriausia araukariją sodinti ryškioje, netiesioginėje šviesoje. Kambario temperatūra turėtų būti 18–22 °C, o žiemą ji neturėtų nukristi žemiau 10 °C, nes araukarija neatlaiko didelių šalčių. Taip pat svarbu stebėti oro drėgmę, ypač žiemą, kai patalpų oras linkęs būti sausas. Rekomenduojama periodiškai purkšti augalą arba šalia pastatyti oro drėkintuvą.

Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad araukarija yra jautri sausai dirvai ir gali pradėti mesti spyglius, jei nesilaikoma priežiūros sąlygų. Laistymą reikia koreguoti pagal metų laiką: dažniau aktyviuoju vegetacijos laikotarpiu ir mažiau intensyviai žiemą. Reguliariai tikrinkite dirvą, kad išvengtumėte perlaistymo ar šaknų išdžiūvimo. Taip pat stebėkite šviesos lygį – jei augalui trūksta šviesos, galima papildomai apšviesti augalams skirtu šviestuvu.

Persodinimas

Araukarijų persodinti nereikia dažnai, nes augalas auga lėtai, tačiau jei šaknys užpildo visą vazoną, būtina jį perkelti į didesnį indą. Geriausias persodinimo laikas yra pavasaris, kai araukarija atsibunda iš ramybės periodo. Renkantis vazoną, svarbu atsižvelgti į augalo šaknų sistemos dydį. Vazonas turėtų būti keliais centimetrais platesnis nei ankstesnis, kad šaknys galėtų laisvai augti. Geriausia naudoti molinius arba keraminius vazonus, nes jie užtikrina gerą oro ir drėgmės cirkuliaciją.

Vazono medžiaga taip pat svarbi: plastikiniai vazonai yra mažiau porėti, todėl gali užsistovėti vanduo ir atsirasti šaknų ligų. Persodinant svarbu naudoti šviežią, gerai drenuojančią žemę. Kad sumažintumėte stresą, augalą persodinkite atsargiai, kad nepažeistumėte šaknų. Svarbu ne tik pasirinkti tinkamą vazoną, bet ir nepamiršti įdėti drenažo sluoksnio, kad šaknys gerai vėdėtų.

Karūnos genėjimas ir formavimas

Araukarijai nereikia reguliariai genėti, tačiau prireikus galite šiek tiek apkarpyti šakas, kad išlaikytumėte kompaktišką formą. Karūna paprastai formuojasi natūraliai, o araukarija paprastai būna liekna ir simetriška. Tačiau jei augalas pradeda ilgėti arba praranda formą, galite švelniai nugenėti perteklines šakas, kad paskatintumėte naujų šakų augimą. Svarbu negenėti per daug, kad nesukeltumėte augalui streso.

Pjaudami senas ar pažeistas šakas, naudokite aštrius ir švarius įrankius, kad nepažeistumėte sveikų augalo dalių. Genėjimas paprastai atliekamas žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, kai augalas yra ramybės fazėje. Tai padeda araukarijai išlaikyti gražią formą ir skatina naujų ūglių augimą šiltuoju metų laiku.

Galimos problemos ir sprendimai

Araukarijai gali susidurti su keliomis dažnomis problemomis, jei nesilaikoma priežiūros sąlygų. Viena iš pagrindinių problemų yra spyglių pageltimas ir metimas, kurį gali sukelti perlaistymas arba per mažas laistymas, šviesos trūkumas arba temperatūros svyravimai. Norėdami išspręsti šią problemą, pakoreguokite laistymo grafiką ir peržiūrėkite apšvietimo sąlygas. Jei augalas žiemą numeta spyglius, jam gali trūkti šviesos ir drėgmės, todėl padės apšvietimo pagerinimas ir drėgmės padidinimas kambaryje.

Kita problema gali būti lėtas augimas, ypač jei araukarija negauna pakankamai maistinių medžiagų. Tokiais atvejais pradėkite reguliariai tręšti trąšomis, kuriose yra būtinų mikroelementų. Be to, svarbu apsaugoti augalą nuo tokių ligų kaip šaknų puvinys ar miltligė, kurios gali išsivystyti dėl netinkamo laistymo. Jei augalą paveikė ligos, gydykite jį fungicidais.

Kenkėjai

Araukarijas gali paveikti tokie kenkėjai kaip voratinklinės erkės, skydmaigės ir amarai. Voratinklinės erkės ypač pavojingos sausose patalpose, kur aukšta temperatūra ir žema drėgmė sudaro palankias sąlygas joms daugintis. Norint išvengti voratinklinių erkučių, reguliariai apipurkškite augalą vandeniu ir užtikrinkite pakankamą drėgmę. Spalvaigės ir amarai dažnai pasirodo ant lapų ir stiebų, mintančių augalo sultimis. Norėdami kovoti su šiais kenkėjais, naudokite insekticidus arba natūralias priemones, tokias kaip muilo tirpalas arba česnako tirpalas.

Jei kenkėjų per daug, atsargiai apdorokite araukarijų lapus insekticidu, vadovaudamiesi instrukcijomis ant pakuotės. Taip pat svarbu periodiškai apžiūrėti augalą, ar jis nepažeistas, ir stebėti jo būklę, kad laiku nustatytumėte ir išspręstumėte kenkėjų problemas.

Oro valymas

Kaip ir daugelis kitų augalų, araukarija padeda išvalyti orą, sugerdama anglies dioksidą ir išskirdama deguonį. Tai ypač svarbu gerinant oro kokybę prastai vėdinamose patalpose. Augalas taip pat sugeria dulkių daleles, todėl yra naudingas alergiškiems žmonėms. Nors araukarija nėra pagrindinis oro filtras, ji atlieka svarbų vaidmenį palaikant gerą oro kokybę patalpose.

Be to, araukarija padeda drėkinti orą, o tai ypač naudinga žiemą, kai šildomų patalpų oras linkęs per daug išsausėti. Oro drėkinimas gali padėti išvengti odos išsausėjimo ir pagerinti bendrą savijautą.

Saugumas

Araukarija nėra nuodinga žmonėms ir naminiams gyvūnams, todėl tai saugus augalas šeimoms su vaikais ir gyvūnais. Tačiau svarbu atsiminti, kad araukarijos spygliai yra labai aštrūs, o netinkamas elgesys su jais gali sukelti įsipjovimus. Todėl rūpinantis araukarija reikia būti atsargiems, kad nesusižeistumėte.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kuriems žmonėms gali pasireikšti alerginė reakcija į augalo išskiriamas žiedadulkes ar eterinius aliejus. Jei esate linkę į alergiją, geriau vengti ilgalaikio sąlyčio su augalu arba laikyti jį atokiau nuo vietų, kuriose dažnai būnate.

Žiemojimas

Žiemą araukarija pereina į ramybės fazę, ir šiuo laikotarpiu turi būti sudarytos tinkamos poilsio sąlygos. Kambario temperatūra neturėtų nukristi žemiau 10°C, reikėtų vengti staigių temperatūros svyravimų. Šiuo laikotarpiu laistymą galima sumažinti, nes augalas aktyviai neauga ir jo šaknims nereikia daug vandens. Tuo pačiu metu svarbu palaikyti vidutinę oro drėgmę, ypač šildomose patalpose.

Araukarijai žiemą taip pat reikia mažiau šviesos. Galite perkelti augalą į šviesesnę vietą arba papildomai apšviesti augimo lempomis, kad kompensuotumėte trumpas dienos šviesos valandas. Jei žiemojimo sąlygos bus patenkintos, araukarija pavasarį vėl pradės aktyviai augti.

Sveikatos nauda

Araukarija yra ne tik dekoratyvinis augalas, bet ir naudingas sveikatai. Kaip ir daugelis spygliuočių medžių, ji pasižymi antiseptinėmis savybėmis ir padeda išvalyti orą. Kvėpuojantis oras, praturtintas araukarijos išskiriamais fitoncidais, gali padėti sustiprinti imunitetą ir išvengti peršalimo. Be to, šios medžiagos gali sumažinti streso lygį ir pagerinti bendrą savijautą.

Araukarija taip pat veikia kaip natūralus drėkintuvas, kuris ypač naudingas žiemą. Kambaryje, kuriame auga araukarija, oras išlieka drėgnesnis, o tai padeda išvengti odos ir gleivinių išsausėjimo, gerina gyvenimo kokybę.

Naudojimas tradicinėje medicinoje arba liaudies gynimo priemonėse

Spygliuočiai dažnai naudojami liaudies medicinoje įvairiems negalavimams, įskaitant peršalimą, kosulį ir kvėpavimo takų uždegimus, gydyti. Nors konkretūs receptai su araukarija nėra tokie populiarūs, augalo išskiriami fitoncidai gali turėti teigiamą poveikį žmonių sveikatai, skatinti gijimą ir gerinti bendrą savijautą.

Spygliuočių augalų naudojimas medicininiais tikslais yra pripažintas daugelio kultūrų vaistažolių medicinoje. Araukarijų išskiriami eteriniai aliejai gali būti naudojami aromaterapijoje, skirtoje atsipalaidavimui ir streso mažinimui.

Naudojimas kraštovaizdžio formavime

Araukarija dažnai naudojama kraštovaizdžio formavime kuriant egzotinius sodus arba žiemos sodams apželdinti. Dėl elegantiškos formos ir ryškiai žalios spalvos ji tampa puikiu bet kurio sodo ar parko akcentu. Araukarija tinka vertikalioms kompozicijoms kurti ir gali būti naudojama kaip soliteris (vienas augalas), patraukiantis dėmesį.

Be to, araukarija gerai dera su kitais spygliuočiais augalais ir egzotinėmis rūšimis, todėl yra universalus dizaino pasirinkimas.

Suderinamumas su kitais augalais

Araukarija gerai dera su kitais spygliuočiais augalais ir egzotinėmis rūšimis. Tačiau geriausia vengti jos sodinti šalia labai drėgmę mėgstančių augalų, nes araukarijai reikia saikingai laistyti. Ji geriausiai klestės kartu su kitais augalais, kuriems taip pat reikia gerai drenuoto dirvožemio ir sausų sąlygų.

Araukarija taip pat puikiai atrodo derinama su žemais krūmais ir dekoratyvinėmis žolėmis, sukurdama įdomias kompozicijas tiek patalpose, tiek lauke.

Išvada

Araukarija yra ne tik gražus ir dekoratyvus augalas, bet ir vertingas namų interjero elementas. Tinkamai prižiūrima, ji gali džiuginti savo žaluma daugelį metų. Gebėjimas išvalyti orą ir drėkinti aplinkinę erdvę araukarija paverčiama ne tik puošmena, bet ir vertingu sveikatos komponentu.