Anthurium

Anturiai (Anturiai) – daugiamečių žolinių augalų gentis, priklausanti arijų (Araceae) šeimai, kuriai priklauso daugiau nei 1000 rūšių. Šie augalai daugiausia aptinkami Centrinės ir Pietų Amerikos tropiniuose regionuose, taip pat Karibuose. Anturiai žinomi dėl savo ryškių, dekoratyvių žiedų, kurie, skirtingai nei daugelis kitų augalų, susideda ne iš pačių žiedų, o iš ryškiaspalvių žiedynų, supančių nepastebimus žiedynus. Šie visžaliai augalai gali būti žoliniai arba krūminiai ir mėgsta drėgną klimatą, todėl dažnai naudojami dekoratyvinėje sodininkystėje ir kaip kambariniai augalai.

Anturijos yra vieni populiariausių dekoratyvinių augalų interjerui, ypač dėl ilgo žydėjimo laikotarpio ir ryškių, ilgai išliekančių žiedų. Jos naudojamos dekoratyvinėse kompozicijose ir taip pat gali būti sodinamos kaip atskiri akcentai kambariuose.

Vardo etimologija

Pavadinimas „Anthurium“ kilęs iš graikiškų žodžių „anthos“, reiškiančio „gėlė“, ir „oura“, reiškiančio „uodegą“. Šis pavadinimas nurodo unikalią augalo žiedo struktūrą, kai nepastebimi žiedai yra sugrupuoti ant žiedkočio, apsupti didelio žiedkočio, panašaus į uodegą, taip sukuriant vizualinį „gėlės ant uodegos“ vaizdą.

Šis pavadinimas atspindi ne tik augalo išvaizdą, bet ir jo vaidmenį atogrąžų regionuose, kur jo ryškios ir neįprastos gėlės atlieka svarbų dekoratyvinį vaidmenį.

Gyvybės forma

Anturis yra daugiametis žolinis augalas, kuris gamtoje dažnai auga kaip krūmas arba mažas medelis. Auginant, anturis paprastai auginamas kaip kambarinis augalas arba naudojamas soduose kaip dekoratyvinis vijoklis ar krūmas. Natūralioje buveinėje augalas dažnai gyvena epifitinę gyvenimo būdą, prisitvirtindamas prie kitų augalų ir naudodamas juos kaip augimo atramą.

Kambarinėse sąlygose anthurium paprastai auginamas kaip dekoratyvinis kambarinis augalas, kuriam reikia minimalios vietos, tačiau optimaliam augimui reikalingos atraminės konstrukcijos, tokios kaip grotelės ar pergolės. Jis gali augti kaip epifitas arba sausumos augalas, mėgstantis didelę drėgmę ir vidutinį apšvietimą.

Šeima

Anturis priklauso arijų (Araceae) šeimai, kuriai priklauso daugiau nei 1000 rūšių augalų, žinomų dėl savo mėsingų stiebų, didelių lapų ir unikalių žiedų, dažnai paslėptų žiedynuose. Ši šeima labai vertinama dėl dekoratyvinių savybių, daugelis rūšių auginamos tiek kaip sodo, tiek kaip kambariniai augalai.

Arijų šeimos augalams, įskaitant ir anturium (Anthurium), būdingi žiedai, kurie paprastai susitelkę į skiautes ir apsupti ryškiaspalvių žiedynų. Šie augalai taip pat gali augti kaip epifitai ir yra labai prisitaikę prie įvairių aplinkos sąlygų, todėl tinka tropinei ir subtropinei aplinkai.

Botaninės savybės

Anturiams būdingi dideli, blizgūs lapai, kurie gali būti tamsiai žali arba rausvi, priklausomai nuo veislės. Lapai yra širdies formos ir gali siekti iki 60 cm ilgio. Anturio žiedai iš tikrųjų yra kaspinai, apsupti ryškios kaspino spalvos, kuri, priklausomai nuo veislės, gali būti nuo baltos iki raudonos, rožinės arba violetinės.

Anthurium žiedynai skiriasi forma ir dydžiu, tačiau patys žiedai yra žiedkočio viduje ir yra mažiau pastebimi nei žiedkočiai. Kai kurios žiedkočių veislės gali siekti net 25 cm ilgį, todėl augalo žydėjimo procesas yra labai pastebimas ir dekoratyvus.

Cheminė sudėtis

Anturijose yra įvairių cheminių junginių, įskaitant kalcį, magnį ir kitus svarbius mikroelementus, būtinus jų augimui. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad arijų šeimos augaluose, įskaitant anturijas, yra kalcio oksalato kristalų, kurie gali būti toksiški prarijus. Todėl vaikai ir naminiai gyvūnai turėtų vengti augalo dalių.

Anthurium lapuose ir stiebuose gali būti toksiškų medžiagų, kurios tiesioginio sąlyčio atveju gali sudirginti odą. Liečiant augalą, patartina mūvėti pirštines ir vengti sąlyčio su jo sultimis.

Kilmė

Anturis kilęs iš Centrinės ir Pietų Amerikos tropinių regionų, taip pat Karibų jūros salų. Gamtoje jis dažnai aptinkamas atogrąžų miškuose, kur auga kaip epifitas, prisitvirtinęs prie medžių ir naudodamasis jais kaip atrama. Augalas mėgsta šiltas, drėgnas sąlygas, kuriose nuolat būna drėgmės ir ryški, bet išsklaidyta šviesa.

Antuuris pirmą kartą aprašytas XIX amžiuje ir nuo to laiko tapo populiariu dekoratyviniu augalu, auginamu namuose ir soduose visame pasaulyje. Dėl savo dekoratyvinio patrauklumo ir lengvos priežiūros antuuris plačiai paplito Europoje, Azijoje ir kituose regionuose.

Auginimo paprastumas

Anturium gana lengva auginti, kai sudaromos tinkamos sąlygos. Jis mėgsta šiltas, drėgnas sąlygas ir pastovią šviesą, tačiau netoleruoja tiesioginių saulės spindulių. Kadangi jis yra epifitas, jam augti nereikia didelio ploto, tačiau optimaliam vystymuisi jam turėtų būti įrengtos atramos, pavyzdžiui, grotelės ar kitos vertikalios atramos.

Tai gana nereiklus augalas, tačiau jam vis tiek reikia tinkamos priežiūros. Laikantis reikiamų laistymo, tręšimo ir aplinkos sąlygų, anthurium gali klestėti ir žydėti ilgą laiką, užtikrindamas nuolatinį dekoratyvumą.

Rūšys, veislės

Yra keletas Anthurium rūšių ir atmainų, o geriausiai žinoma ir dekoratyvinėje sodininkystėje dažniausiai naudojama Anthurium andraeanum. Ši rūšis žinoma dėl didelių, ryškių žiedų ir spalvingų žiedynų, kurie, priklausomai nuo veislės, gali būti raudoni, rožiniai, balti arba violetiniai. Be to, yra daug hibridinių veislių su įvairiais atspalviais ir dydžiais, įskaitant tas, kurios turi kreminius arba violetinius žiedynus.

Kita populiari rūšis yra anthurium scherzerianum, pasižyminti kompaktiškesniais dydžiais ir vamzdiniais žiedais. Šis augalas taip pat dažnai naudojamas dekoratyviniais tikslais namuose ir soduose.

Anthurium andraeanum

Anthurium scherzerianum

Dydis

Anturio dydis priklauso nuo rūšies ir auginimo sąlygų. Gamtoje augalas gali pasiekti iki 1,5 metro aukštį, o patalpose jis paprastai neviršija 60 cm. Anturio lapai gali būti gana dideli, siekiantys iki 60 cm ilgio, ir turėti būdingą blizgantį paviršių.

Tinkamomis sąlygomis anthurium gali išsiplėsti į plotį, formuodamas tankius krūmus, kurie gali būti naudojami kaip dekoratyvinės grupės arba kaip atskiri augalai interjeruose.

Augimo tempas

Anturis auga vidutiniškai, ypač patalpose, esant palankiam apšvietimui. Augalas aktyviai auga nuo pavasario iki rudens, o žiemą jo augimas sulėtėja ir jis pereina į ramybės fazę. Namų aplinkoje augimo greitis gali skirtis priklausomai nuo temperatūros ir apšvietimo, tačiau augalas prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų.

Augimo greitis taip pat priklauso nuo Anthurium rūšies: kai kurios veislės auga greičiau, o kitos – lėčiau. Tinkamas tręšimas ir reguliarus laistymas skatina spartesnį augimą.

Gyvenimo trukmė

Anturis yra daugiametis augalas, galintis gyventi kelerius metus, išlaikant dekoratyvią išvaizdą ir gebėjimą žydėti. Tačiau norint užtikrinti sveiką augimą ir vystymąsi, jį gali tekti persodinti ir pakeisti dirvą kas 2–3 metus.

Anturio gyvenimo trukmė priklauso nuo priežiūros sąlygų, tokių kaip temperatūra, drėgmė, apšvietimas ir laistymo dažnumas. Tinkamai prižiūrint, augalas gali gyventi daugelį metų ir toliau reguliariai žydėti.

Temperatūra

Anturiai mėgsta šiltas sąlygas, kurių temperatūra svyruoja nuo 18 iki 26 °C. Jie netoleruoja šalčio, o žemesnė nei 10 °C temperatūra gali pakenkti augalui. Žiemą temperatūra turėtų būti palaikoma apie 18–20 °C, vengiant šaltų skersvėjų ir didelių temperatūros svyravimų.

Normaliam augimui ir žydėjimui Anthurium reikia stabilios temperatūros, nes temperatūros svyravimai gali sulėtinti jo vystymąsi ir sukelti stresą.

Drėgmė

Anturiams reikalinga didelė drėgmė, ypač šiltame klimate. Kad augalas jaustųsi patogiai, kambario oro drėgmė turi būti bent 60 %. Sausomis patalpų sąlygomis, ypač žiemą, rekomenduojama naudoti oro drėkintuvus arba reguliariai purkšti lapus vandeniu.

Per žema drėgmė gali lemti žiedų vytimą ir kritimą, taip pat sausų dėmių atsiradimą ant lapų. Todėl svarbu užtikrinti nuolatinę drėgmę ir apsaugoti augalą nuo pernelyg sauso oro.

Apšvietimas ir išdėstymas kambaryje

Anturis mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą. Augalas netoleruoja tiesioginių saulės spindulių, kurie gali nudeginti lapus. Geriausia vieta jam yra palangė su į rytus arba vakarus nukreiptais langais, kur jis gaus pakankamai šviesos sveikam augimui ir žydėjimui be tiesioginių saulės spindulių.

Nepakankamas apšvietimas gali lemti prastą žydėjimą arba žiedai gali būti mažiau ryškūs. Labai svarbu užtikrinti, kad augalas gautų pakankamai šviesos, ypač žiemos mėnesiais, kai dienos šviesa trumpesnė.

Dirvožemis ir substratas

Anturiams augti reikalingas lengvas, gerai drenuojamas substratas. Idealų dirvožemio mišinį sudaro sodo žemė, durpės, smėlis ir perlitas santykiu 2:1:1:1. Šis mišinys palaiko optimalų drėgmės lygį ir neleidžia vandeniui užsistovėti, o tai gali sukelti šaknų puvimą. Mišinyje esantys perlitas ir smėlis padeda pagerinti aeraciją ir išvengti dirvožemio sutankėjimo, užtikrinant, kad šaknys gautų pakankamai deguonies.

Rekomenduojamas Anthurium dirvožemio pH yra nuo 5,5 iki 6,5. Šis šiek tiek rūgštus dirvožemis idealiai tinka daugumai Anthurium rūšių, nes užtikrina tinkamą maistinių medžiagų įsisavinimą. Siekiant išvengti vandens sąstingio ir pagerinti drenažą, vazono apačioje reikia įdėti keramzito arba smulkaus žvyro. Tai padeda išvengti šaknų puvinio ir užtikrina tinkamą oro cirkuliaciją aplink šaknų sistemą.

Laistymas (vasarą ir žiemą)

Vasarą anturijas reikia laistyti reguliariai ir saikingai. Augalas mėgsta drėgmę, tačiau netoleruoja per didelės drėgmės, kuri gali sukelti šaknų puvinį. Karštu oru laistyti galima dažniau, tačiau tarp laistymų dirva turėtų šiek tiek išdžiūti. Svarbu patikrinti dirvos būklę, kad ji visiškai neišdžiūtų arba per daug nesušlaptų, nes tai gali sukelti augalui stresą.

Žiemą laistymą reikėtų gerokai sumažinti, nes anthurium pereina į ramybės fazę ir jam reikia mažiau vandens. Prieš kitą laistymą žemė turėtų išdžiūti 2–3 cm gylyje. Vandens negalima palikti vazono lėkštutėje, nes tai gali sukelti šaknų puvinį. Svarbu laistyti saikingai, kad augalas nepatirtų streso.

Tręšimas ir maitinimas

Anturiams reikia reguliariai tręšti, ypač aktyvaus augimo ir žydėjimo laikotarpiu. Rekomenduojama naudoti skystas subalansuotas trąšas, kuriose gausu fosforo ir kalio. Šie elementai skatina gausų žydėjimą ir stiprina šaknis. Trąšas reikia naudoti kas 2–3 savaites nuo pavasario iki rudens. Geriausias tręšimo būdas – ištirpinti trąšas laistymui naudojamame vandenyje, taip užtikrinant, kad augalas nuolat gautų maistinių medžiagų.

Žiemą tręšti nereikia, nes augalas yra ramybės būsenoje ir aktyviai neauga. Permaitinimas šiuo laikotarpiu gali pakenkti augalui, nes jis negali efektyviai įsisavinti maistinių medžiagų. Rekomenduojama nutraukti tręšimą žiemos mėnesiais ir atnaujinti prasidėjus pavasariui.

Žydėjimas

Žydėjimas yra pagrindinis Anthurium dekoratyvinis bruožas. Žiedai susitelkę į skiautes ir apsupti ryškiaspalvių žiedynų, kurie gali būti raudoni, balti, rožiniai arba oranžiniai, priklausomai nuo veislės. Žydėjimas prasideda vasarą ir gali trukti kelis mėnesius, priklausomai nuo auginimo sąlygų ir veislės. Šis procesas trunka nuo 1 iki 2 mėnesių ir patraukia dėmesį savo ryškiomis spalvomis ir aromatingu kvapu.

Tinkamai prižiūrint ir reguliariai laistant, anthurium gali žydėti kelis kartus per metus, suteikdamas nuolatinį dekoratyvinį vaizdą soduose ar balkonuose. Žiedai, surinkti vešliomis kekėmis, sukuria sodrų ir spalvingą vaizdą, todėl augalas yra populiarus pasirinkimas vertikaliam sodininkystei ir pavėsinių dekoravimui.

Dauginimas

Anturijas galima dauginti tiek vegetatyviai, tiek sėklomis. Dažniausiai dauginama auginiais, kurie imami iš sveikų ūglių. Auginiai dedami į durpių ir smėlio mišinį, kad įsišaknytų, ir jiems sėkmingai įsišakniti reikia šiltų, drėgnų sąlygų. Įsišaknijimas paprastai įvyksta per 2–3 savaites.

Dauginimas sėklomis yra sudėtingesnis, nes dygimui reikalinga 20–25 °C temperatūra ir papildoma sėklų stratifikacija. Sėklos sėjamos į lengvą dirvą ir joms reikia reguliarios drėgmės. Sėklos paprastai sudygsta per 2–4 savaites, tačiau iš sėklų išauginti augalai pražysta tik po kelerių metų. Sėklų dauginimas dažniausiai naudojamas naujoms veislėms ar hibridams.

Sezoninės ypatybės

Anturis pasižymi ryškiomis sezoninėmis savybėmis. Vasarą augalas aktyviai auga, formuoja naujus ūglius ir žiedus. Norint išlaikyti sveiką augimą, jį reikia dažniau laistyti ir reguliariai tręšti. Žydėjimas paprastai vyksta vasarą, tačiau, jei sąlygos palankios, gali tęstis ir rudenį.

Žiemą augalas sulėtėja ir pereina į ramybės fazę. Šiuo laikotarpiu laistymą ir tręšimą reikia sumažinti, o temperatūrą viduje ar lauke reikėtų šiek tiek sumažinti. Anturis netoleruoja didelių šalčių, todėl jį reikia saugoti nuo užšalimo arba auginti kaip konteinerį šaltuose regionuose.

Priežiūros ypatybės

Anturis yra gana nereikalaujantis priežiūros augalas, tačiau norint išlaikyti jo dekoratyvią išvaizdą ir sveikatą, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus. Augalas netoleruoja temperatūros svyravimų ir skersvėjų, todėl jį reikėtų pastatyti apsaugotoje vietoje, atokiau nuo šalto oro ir staigių temperatūros pokyčių.

Taip pat svarbu reguliariai šalinti nuvytusius žiedus ir senus lapus, kad augalas neeikvotų jiems energijos. Tai padės skatinti naujų ūglių augimą ir išlaikyti dekoratyvią augalo išvaizdą.

Priežiūra patalpose

Norint sėkmingai auginti anturius patalpose, reikia užtikrinti kelis pagrindinius veiksnius: stabilią 18–26 °C temperatūrą, pakankamą apšvietimą (bet ne tiesioginius saulės spindulius) ir didelę drėgmę. Augalą geriausia pastatyti šviesioje patalpoje, pavyzdžiui, ant palangių, nukreiptų į rytus arba vakarus, kur jis gaus pakankamai šviesos sveikam augimui ir žydėjimui, bet ne tiesioginių saulės spindulių.

Žiemą labai svarbu užtikrinti, kad augalas nebūtų laikomas šaltose vietose ar šalčio veikiamas. Laistymą reikia sumažinti, kad būtų išvengta šaknų puvinio. Temperatūra turėtų būti palaikoma 18–20 °C, vengiant didelių temperatūros svyravimų.

Persodinimas

Anturium reikėtų persodinti kas 2–3 metus, nes jo šaknys gali užpildyti vazoną, o augalui reikės daugiau vietos toliau augti. Persodinant rinkitės 3–5 cm didesnį vazoną nei ankstesnis, kad šaknys turėtų vietos plėstis. Keraminiai arba plastikiniai vazonai idealiai tinka, nes juose gera ventiliacija ir drenažas.

Persodinti geriausia augalo ramybės periodu, dažniausiai pavasarį arba vasaros pradžioje, kai jis nežydi. Svarbu atsargiai išimti augalą iš seno vazono, nepažeidžiant šaknų, ir persodinti jį į naują vazoną su šviežia, maistinėmis medžiagomis turtinga žeme.

Karūnos genėjimas ir formavimas

Genėjimas yra būtinas norint išlaikyti kompaktišką formą ir skatinti naujų ūglių augimą. Senų ūglių ir nuvytusių žiedų pašalinimas padeda augalui taupyti energiją ir pagerina jo išvaizdą, todėl jis tampa tvarkingesnis ir patrauklesnis.

Karūnos formavimas padeda sukurti kompaktišką ir purų krūmą. Norėdami tai pasiekti, apkarpykite ilgus ūglius, kad paskatintumėte šoninį augimą, ir reguliariai pašalinkite negyvas augalo dalis.

Galimos problemos ir sprendimai

Viena iš dažniausių problemų yra šaknų puvinys, atsirandantis dėl perlaistymo arba prasto drenažo. Norint to išvengti, būtina stebėti dirvožemio drėgmės lygį ir vengti stovinčio vandens. Reguliariai tikrinkite šaknis, kad anksti pastebėtumėte puvinio požymius.

Maistinių medžiagų trūkumas taip pat gali lemti lėtą augimą ir prastą žydėjimą. Tokiais atvejais augalą būtina patręšti subalansuotomis trąšomis, kuriose yra būtinų mikroelementų, kad būtų atkurtas tinkamas augimas.

Kenkėjai

Anturiai gali būti jautrūs tokiems kenkėjams kaip amarai, voratinklinės erkės, skydamarių vabzdžiai ir miltblakės. Norint išvengti kenkėjų antplūdžio, svarbu reguliariai apžiūrėti augalą ir rankiniu būdu pašalinti kenkėjus minkšta kempine. Esant dideliam užkrėtimui, galima naudoti insekticidus arba natūralias priemones, tokias kaip muiluotas vanduo.

Norint išvengti kenkėjų, labai svarbu palaikyti optimalias augimo sąlygas, vengti perlaistymo ir apsaugoti augalą nuo per didelio karščio.

Oro valymas

Kaip ir daugelis kitų augalų, anthurium padeda išvalyti orą patalpose. Jis sugeria kenksmingas medžiagas, tokias kaip formaldehidas, ir išskiria deguonį, gerindamas oro kokybę. Tai ypač naudinga prastai vėdinamose patalpose, kur švarus oras prisideda prie geresnės sveikatos.

Be to, anthurium padeda palaikyti optimalų drėgmės lygį kambaryje, o tai naudinga kvėpavimo takų sveikatai ir bendrai savijautai, ypač žiemą, kai patalpų oras paprastai būna sausas.

Saugumas

Anturis nėra toksiškas žmonėms, tačiau jo sultys gali sukelti odos dirginimą ir alergines reakcijas tiesioginio sąlyčio atveju. Rekomenduojama mūvėti pirštines tvarkant augalą, kad išvengtumėte sąlyčio su jo sultimis.

Naminiams gyvūnėliams, ypač katėms ir šunims, anthurium gali būti toksiškas prarijus. Visose augalo dalyse yra medžiagų, kurios gali sukelti apsinuodijimą, pavyzdžiui, vėmimą ir viduriavimą, jei jos praryjamos.

Žiemojimas

Žiemą anturiui reikalingas ramybės periodas. Temperatūrą reikėtų sumažinti iki 18–20 °C ir laistyti kuo mažiau. Tai padės augalui pailsėti ir sutaupys energijos kitam augimo ciklui. Svarbu, kad temperatūra nenukristų žemiau 15 °C, kad augalas nepatirtų streso.

Norint pasiruošti pavasariui, būtina palaipsniui didinti temperatūrą ir šviesos lygį. Tai paskatins augalą nutraukti ramybės periodą ir pradėti naują aktyvaus augimo bei žydėjimo laikotarpį.

Naudingos savybės

Nors daugiausia naudojami kaip dekoratyvinis augalas, kai kurios Anthurium rūšys turi naudingų savybių, įskaitant priešuždegiminį ir antiseptinį poveikį. Liaudies medicinoje augalo ekstraktai buvo naudojami uždegimui, sąnarių skausmui ir kvėpavimo takų ligoms gydyti.

Be to, anthurium prisideda prie sveikos patalpų aplinkos, valydamas orą ir reguliuodamas drėgmę, todėl yra vertingas bet kurių namų papildymas.

Naudojimas tradicinėje medicinoje arba liaudies receptuose

Anturis buvo naudojamas tradicinėje medicinoje, ypač tropiniuose regionuose, kur jo lapai ir stiebai ruošiami kaip užpilai ir nuovirai. Manoma, kad šios priemonės padeda gydyti peršalimą ir uždegimą, tačiau reikia būti atsargiems, nes netinkamai naudojamas augalas gali būti nuodingas.

Prieš vartojant Anthurium medicininiais tikslais, rekomenduojama pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, kad būtų išvengta galimo šalutinio poveikio ir toksiškumo.

Naudojimas kraštovaizdžio dizaine

Antuuris plačiai naudojamas kraštovaizdžio dizaine dėl savo gebėjimo greitai padengti vertikalius paviršius ir sukurti gyvas užtvaras. Jis idealiai tinka sienų, tvorų, arkų ir pavėsinių dekoravimui, suteikiant sodams egzotišką išvaizdą.

Be to, anthurium dažnai naudojamas žalioms gyvatvorėms kurti, verandoms ar terasoms dekoruoti. Jo žydintys vijokliai suteikia ryškių akcentų bet kokiai kraštovaizdžio kompozicijai.

Suderinamumas su kitais augalais

Anturis gerai dera su kitais augalais, ypač tais, kuriems reikalingi panašūs šviesos ir drėgmės reikalavimai. Jis idealiai tinka kurti kompozicijas su tokiais augalais kaip paparčiai, hostos ir begonijos, kurie padeda palaikyti reikiamą drėgmės lygį ir nekonkuruoja dėl maistinių medžiagų.

Svarbu vengti anturių auginimo šalia agresyvių augalų, kurie gali juos užgožti arba atimti jų išteklius. Tinkamai parinkti, anturiai klestės kaip darnios augalų grupės dalis.

Išvada

Anturis yra gražus ir nereikalaujantis daug priežiūros augalas, puikiai tinkantis auginti tiek patalpose, tiek soduose. Dekoratyvūs žiedai ir ilgas žydėjimo laikotarpis daro jį vienu populiariausių kambarinių augalų. Tinkamai prižiūrimas, anturis ir toliau klestės bei suteiks ryškių spalvų bet kuriai erdvei.

Laikantis būtinų apšvietimo, drėgmės ir laistymo gairių, anthurium daugelį metų gali išlikti sveikas ir gyvybingas, teikdamas nuolatinį džiaugsmą savo nuostabiais žiedais.