Amonio fosfatas (Ammofos)

Maria Popova, florist
Last reviewed: 29.06.2025

Amonio fosfatas, dar žinomas kaip amofosas, yra viena iš plačiausiai šiuolaikinėje žemės ūkyje naudojamų mineralinių trąšų. Jo cheminė formulė yra (NH₄)₃PO₄ arba (NH₄)₂HPO₄, priklausomai nuo konkrečios sudėties. Šios trąšos vertinamos dėl didelio azoto kiekio (apie 20–22 %) ir fosforo kiekio (apie 20–24 %), todėl tai veiksminga priemonė augalų augimui skatinti, derlingumui didinti ir produktų kokybei gerinti. Azotas atlieka pagrindinį vaidmenį baltymų, chlorofilo sintezėje ir kituose svarbiuose biocheminiuose procesuose, skatindamas sveiką augalų augimą ir vystymąsi. Savo ruožtu fosforas yra būtinas šaknų sistemos vystymuisi, žiedų ir vaisių formavimuisi bei energijos mainams augalų ląstelėse.

Amonio fosfato reikšmė slypi jo universalume ir dideliame efektyvume įvairiomis agroklimatinėmis sąlygomis. Jis plačiai naudojamas įvairiems pasėliams, įskaitant javus, daržoves, vaisius ir dekoratyvinius augalus, tręšti. Be to, amonio fosfatas naudojamas specializuotuose mišiniuose vejoms ir dekoratyviniams sodams tręšti. Tačiau norint tinkamai naudoti amonio fosfatą, reikia laikytis dozavimo ir naudojimo gairių, kad būtų išvengta galimo neigiamo poveikio dirvožemiui, augalams ir aplinkai.

Trąšų klasifikacija

Amonio fosfatas priskiriamas kompleksinėms azoto-fosforo trąšoms dėl didelio azoto ir fosforo kiekio. Priklausomai nuo sudėties ir gamybos būdo, amonio fosfatas gali būti klasifikuojamas taip:

Triamonio fosfatas (TAP) – sudėtyje yra apie 20–22 % azoto ir 20–24 % fosforo. Ši trąšų forma plačiai naudojama įvairiems žemės ūkio augalams tręšti.
Diamonio fosfatas (DAP) – jame yra maždaug 18 % azoto ir 46–48 % fosforo. Dap yra viena populiariausių trąšų dėl didelio azoto ir fosforo kiekio, todėl ji veiksmingai skatina augalų augimą ir didina derlių.
Monoamonio fosfatas (MAP) – jame yra apie 11–12 % azoto ir 48–50 % fosforo. MAP naudojamas įvairių žemės ūkio kultūrų, ypač javų ir daržovių, tręšimui.
Lėtai išsiskiriantis amonio fosfatas – specialiai apdorota amonio fosfato forma, užtikrinanti laipsnišką maistinių medžiagų išsiskyrimą, padedanti sumažinti trąšų nuostolius ir pagerinti jų efektyvumą.

Kiekviena iš šių amonio fosfato formų naudojama priklausomai nuo konkrečių augalų poreikių, dirvožemio sąlygų ir klimato, taip pat tręšimo tikslų.

Sudėtis ir savybės

Amonio fosfato sudėtis apima pagrindines maistines medžiagas ir papildomus elementus, būtinus tinkamam augalų maitinimui:

Pagrindinės maistinės medžiagos (NPK):
- Azotas (N): apie 20–22 % — skatina vegetatyvinės masės augimą, gerina baltymų ir chlorofilo sintezę, o tai padidina augalų fotosintezės aktyvumą.
- Fosforas (P): apie 20–24 % – vaidina svarbų vaidmenį šaknų sistemos vystymesi, gerina žydėjimą ir derėjimą, palengvina energijos apykaitą augalų ląstelėse.
- Kalis (K): amonio fosfatas paprastai neturi kalio, todėl subalansuotai augalų mitybai reikalingos papildomos kalio trąšos.
Papildomi elementai:
- Kalcis (Ca): gali būti kalcio nitrato arba kitų kalcio turinčių junginių pavidalu, kurie padeda pagerinti dirvožemio struktūrą, neutralizuoti rūgštingumą ir stiprinti augalų ląstelių sieneles.
- Magnis (Mg): būtinas chlorofilo sintezei ir bendram augalų augimui.
- Siera (S): dalyvauja aminorūgščių ir baltymų sintezėje, taip pat augalų medžiagų apykaitos procesuose.
- Mikroelementai: amonio fosfate gali būti tokių mikroelementų kaip boras, varis, cinkas ir manganas, kurie yra būtini įvairiems augalų fiziologiniams procesams ir prisideda prie jų sveikatos bei produktyvumo.

Fizikinės ir cheminės savybės

Amonio fosfatas yra baltų kristalų arba granulių pavidalo, lengvai tirpstančių vandenyje. Jis pasižymi dideliu tirpumu, todėl augalų šaknys greitai pasisavina azotą ir fosforą. Amonio fosfatas yra vidutiniškai higroskopiškas, tai reiškia, kad jis gali sugerti drėgmę iš oro, bet ne taip stipriai, kaip kai kurios kitos trąšos. Šiai savybei reikalingas tinkamas laikymas, kad nesusidarytų gumulėliai ir neprarastų maistinių medžiagų.

Chemiškai amonio fosfatas yra neutralus junginys, tačiau ištirpęs vandenyje jis gali šiek tiek padidinti tirpalo šarmingumą dėl jame esančio amoniako. Į tai reikėtų atsižvelgti tręšiant dirvožemį, ypač jei dirvožemio pH jau yra aukštas. Be to, amonio fosfatas padeda pagerinti dirvožemio struktūrą, padidindamas jo vandens sulaikymo pajėgumą ir aeraciją, o tai skatina sveiką šaknų augimą ir didina augalų atsparumą mechaniniams pažeidimams ir klimato poveikiui.

Paraiška

Amonio fosfatas plačiai naudojamas įvairiems žemės ūkio augalams tręšti dėl didelio azoto ir fosforo kiekio. Rekomenduojamos dozės priklauso nuo augalo rūšies, dirvožemio būklės ir naudojimo tikslų. Paprastai dozė svyruoja nuo 50 iki 200 kg hektarui, tačiau tiksliam skaičiavimui rekomenduojama atlikti dirvožemio analizę ir atsižvelgti į konkrečius augalo poreikius.

Taikymo būdai:

Dirvožemio tręšimas: amonio fosfatas paprastai naudojamas naudojant specializuotą žemės ūkio techniką arba rankiniu būdu. Jį galima naudoti tiek prieš sėją, tiek ankstyvosiose augalų augimo stadijose.
Purškimas: lapus galima purkšti amonio fosfato tirpalu, kuris leidžia augalams greitai pasisavinti maistines medžiagas.
Laistymas: trąšas galima laistyti lašeliniu laistymo būdu, užtikrinant tolygų maistinių medžiagų pasiskirstymą.

Paraiškos pateikimo laikas:

Pavasaris – amonio fosfato naudojimas prieš sėją arba ankstyvosiose augimo stadijose skatina vegetatyvinį augimą ir gerina augalų kokybę.
Vasara – papildomas trąšų naudojimas gali būti naudingas norint išlaikyti didelį produktyvumą aktyvaus augimo laikotarpiu.
Ruduo – amonio fosfato naudojimas rudenį padeda paruošti dirvą kitam sezonui ir padidina jos derlingumą.

Privalumai ir trūkumai

Privalumai:

Efektyvumas: amonio fosfatas yra labai veiksmingas dėl greito azoto ir fosforo pasisavinimo augalų.
Padidėjęs derlius: reguliarus amonio fosfato naudojimas padidina derlių ir pagerina produkto kokybę.
Pagerinta dirvožemio struktūra: amonio fosfatas padeda pagerinti dirvožemio struktūrą, padidindamas jo vandens sulaikymo pajėgumą ir aeraciją.
Subalansuota mityba: azoto ir fosforo derinys užtikrina subalansuotą augalų mitybą, skatina sveiką augimą ir vystymąsi.

Trūkumai:

Pertręšimo rizika: per didelis amonio fosfato naudojimas gali lemti azoto ir fosforo perteklių dirvožemyje, o tai neigiamai veikia kitų maistinių medžiagų įsisavinimą.
Aplinkos tarša: netinkamas trąšų naudojimas gali sukelti azoto ir fosforo išplovimą į gruntinius vandenis ir vandens telkinius, o tai gali sukelti eutrofikaciją.
Dirvožemio įdruskėjimas: didelė azoto ir fosforo koncentracija gali prisidėti prie dirvožemio įdruskėjimo, neigiamai paveikdama dirvožemio struktūrą ir biologinį aktyvumą.

Poveikis dirvožemiui ir augalams

Amonio fosfatas padeda pagerinti dirvožemio derlingumą, aprūpindamas augalus lengvai pasisavinamomis azoto ir fosforo formomis. Azotas gerina baltymų ir chlorofilo sintezę, skatindamas sveiką augalų augimą, o fosforas yra būtinas šaknų sistemos vystymuisi, žiedų ir vaisių formavimuisi bei energijos apykaitai augalų ląstelėse. Amonio fosfatas gerina dirvožemio struktūrą, padidindamas jo vandens sulaikymo pajėgumą ir aeraciją, o tai skatina sveiką šaknų augimą ir didina augalų atsparumą mechaniniams pažeidimams ir klimato poveikiui.

Tačiau per didelis amonio fosfato naudojimas gali sukelti dirvožemio druskingumą ir maistinių medžiagų disbalansą. Azoto ir fosforo perteklius gali slopinti kitų elementų, tokių kaip kalis ir magnis, įsisavinimą, o tai gali sukelti šių elementų trūkumą ir neigiamai paveikti augalų sveikatą bei produktyvumą. Todėl svarbu laikytis rekomenduojamų dozių ir reguliariai atlikti dirvožemio tyrimus, kad būtų palaikoma maistinių medžiagų pusiausvyra.

Aplinkos sauga

Netinkamai naudojamas amonio fosfatas gali turėti didelį poveikį aplinkai. Per didelis trąšų naudojimas gali užteršti vandens telkinius azoto ir fosforo junginiais, o tai gali prisidėti prie eutrofikacijos, vandens kokybės pablogėjimo ir vandens organizmų žūties. Be to, azoto ir fosforo išplovimas į gruntinius vandenis gali užteršti geriamąjį vandenį, o tai kelia grėsmę žmonių ir gyvūnų sveikatai.

Amonio fosfatas yra labai tirpus junginys, skatinantis greitą azoto ir fosforo plitimą aplinkoje. Tačiau jis nėra biologiškai skaidomas, nes azotas ir fosforas dirvožemyje esančių mikroorganizmų neskaidomi ir gali kauptis ekosistemose, sukeldami ilgalaikes aplinkos problemas. Todėl norint naudoti amonio fosfatą, reikia griežtai laikytis naudojimo standartų ir įgyvendinti tvaraus ūkininkavimo praktiką, kad būtų kuo labiau sumažintas neigiamas poveikis aplinkai.

Suderinamumas su ekologiniu ūkininkavimu

Amonio fosfatas nesuderinamas su ekologinio ūkininkavimo principais, nes tai yra sintetinė trąša. Ekologiniame ūkininkavime pirmenybė teikiama organinėms trąšoms, tokioms kaip kompostas, mėšlas ir žaliosios trąšos, kurios užtikrina laipsnišką ir subalansuotą dirvožemio aprūpinimą maistinėmis medžiagomis, neigiamai nepaveikdamos aplinkos. Organinės trąšos taip pat padeda pagerinti dirvožemio struktūrą ir padidinti jo biologinį aktyvumą, o tai yra svarbus tvaraus ūkininkavimo aspektas.

Tinkamų trąšų pasirinkimas

Renkantis amonio fosfatą, svarbu atsižvelgti į auginamų augalų rūšį, dirvožemio sąlygas ir klimatą. Norint sėkmingai jį naudoti, reikia atlikti dirvožemio analizę, kad būtų nustatytas esamas maistinių medžiagų kiekis ir pH. Tai padės pasirinkti tinkamą amonio fosfato formą ir nustatyti reikiamą dozę.

Be to, renkantis trąšas, svarbu atkreipti dėmesį į produkto kokybę, grynumą ir, jei reikia, papildomų elementų buvimą konkretiems augalams. Etikečių ir naudojimo instrukcijų skaitymas padeda teisingai nustatyti dozę ir naudojimo būdus, užtikrinant veiksmingą amonio fosfato naudojimą ir užkertant kelią galimoms neigiamoms pasekmėms.

Dažnos klaidos ir jų pasekmės

Tipinės klaidos ir jų pasekmės:

Per didelis augalų tręšimas: per didelis amonio fosfato naudojimas gali lemti azoto ir fosforo perteklių dirvožemyje, slopinti kitų maistinių medžiagų įsisavinimą ir sukelti kalio bei magnio trūkumą.
Netinkamas laikas: trąšų naudojimas netinkamu metų laiku gali lemti azoto ir fosforo išplovimą iš dirvožemio arba sumažinti trąšų efektyvumą.
Netolygus pasiskirstymas: netolygus amonio fosfato naudojimas gali sukelti vietinį pertręšimą arba maistinių medžiagų trūkumą skirtingose lauko vietose.

Kaip išvengti šių klaidų:

Laikykitės rekomendacijų: visada laikykitės rekomenduojamų dozių ir vartojimo būdų.
Atlikite dirvožemio analizę: reguliari dirvožemio analizė padeda nustatyti jo būklę ir maistinių medžiagų poreikį.
Tinkamas laikymas: amonio fosfatą laikykite sausoje, vėsioje vietoje, kad nesusigertų drėgmė ir nesusidarytų gumulėlių.

Išvada

Amonio fosfatas yra veiksminga ir svarbi trąša, atliekanti pagrindinį vaidmenį didinant derlių ir gerinant žemės ūkio kultūrų kokybę. Didelis azoto ir fosforo kiekis suteikia augalams reikalingų maistinių medžiagų sveikam augimui ir vystymuisi. Tačiau jį naudojant reikia atidžiai apgalvoti, laikytis rekomenduojamų dozių ir taikymo metodų, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių dirvožemiui ir aplinkai.

Tinkamas amonio fosfato naudojimas padeda pagerinti dirvožemio derlingumą, padidinti augalų atsparumą ligoms ir klimato poveikiui bei padidinti produktyvumą. Taip pat svarbu atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus ir siekti subalansuoto trąšų naudojimo, siekiant išlaikyti ekosistemų sveikatą ir tvarų žemės ūkį.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

Kas yra amofosas ir kam jis naudojamas?

„Ammofosas“ yra kompleksinės mineralinės trąšos, kurių sudėtyje yra azoto (n) ir fosforo (p₂o₅) santykiu maždaug 20:20:0. Jos gaminamos granuliuojant amonio nitrato ir superfosfato mišinį. „Ammofosas“ naudojamas įvairiems žemės ūkio augalams tręšti, skatinant jų augimą, šaknų sistemos vystymąsi ir didinant derlių.

Kokie yra pagrindiniai amofoso naudojimo privalumai?
- Visapusiška mityba: sudėtyje yra azoto ir fosforo, užtikrinančių subalansuotą augalų mitybą.
- Didelis tirpumas: greitai ištirpsta dirvožemyje, todėl augalai greitai pasisavina maistines medžiagas.
- Universalumas: tinka įvairiems augalams, įskaitant javus, daržoves, vaismedžius ir ankštinius augalus.
- Padidėjęs derlius: skatina aktyvų augalų augimą ir vystymąsi, todėl gaunamas didesnis derlius.
- Pagerinta dirvožemio kokybė: fosforas padeda vystytis šaknų sistemai ir padidina augalų atsparumą stresinėms sąlygoms.
Kurie pasėliai efektyviausiai tręšiami amofosu?

„Ammofos“ tinka tręšti įvairius žemės ūkio augalus, įskaitant:

Grūdai: kviečiai, miežiai, kukurūzai.
Daržovės: bulvės, morkos, kopūstai, pomidorai.
Vaismedžiai: obelys, kriaušės, vynuogės.
Ankštiniai augalai: pupelės, žirniai, sojų pupelės.
Pramoniniai augalai: cukriniai runkeliai, saulėgrąžos.

Kaip amofosą reikėtų naudoti dirvožemyje?

Ammofosą galima tręšti dirvožemiu šiais būdais:

Svarbu laikytis rekomenduojamų trąšų normų ir tolygiai paskirstyti jas apdorotame plote.

Paviršinis naudojimas: granules tolygiai paskirstykite dirvos paviršiuje, po to palaistykite, kad trąšos ištirptų.
Įterpimas: amofosą įterpkite į 5–10 cm gylį, naudodami vagas arba akėčias.
Tręšimas auginimo sezono metu: amofosą naudokite kaip viršutinį tręšimą aktyvios augalų augimo fazės metu.

Kokios yra rekomenduojamos amofoso dozės skirtingiems augalams?

Amofoso dozė priklauso nuo pasėlių rūšies, dirvožemio būklės ir derlingumo. Vidutiniškai rekomenduojamos šios normos:

Prieš naudojimą rekomenduojama atlikti dirvožemio analizę ir pasikonsultuoti su agronomu, kad būtų nustatyta tiksli reikiama dozė.

Grūdiniai augalai: 20–30 kg/ha.
Daržovės: 15–25 kg/ha.
Vaismedžiai: 10–20 kg/medis.
Ankštiniai augalai: 10–15 kg/ha.

Ar amofosą galima maišyti su kitomis trąšomis?

Taip, amofosas gerai maišosi su dauguma mineralinių trąšų, įskaitant kalio trąšas (pvz., karnalitą, kalio sulfatą) ir mikroelementų kompleksus. Tačiau svarbu atsižvelgti į maistinių medžiagų balansą ir vengti per didelio azoto ir fosforo naudojimo, kad dirvožemyje nesikauptų druskų.

Kaip laikyti amofosą, kad jis išliktų kokybiškas?

Norint išsaugoti amofoso kokybę, reikia laikytis šių laikymo sąlygų:

Laikantis šių sąlygų, užtikrinamas ilgalaikis ammofoso veiksmingumo išsaugojimas.

Sausa vieta: trąšas laikykite sausoje patalpoje, apsaugotoje nuo drėgmės ir lietaus.
Vėsioje vietoje: nelaikykite aukštoje temperatūroje arba tiesioginiuose saulės spinduliuose.
Sandariai uždaryti indai: naudokite sandarius indus, kad išvengtumėte drėgmės ir užteršimo.
Sandėliavimas ant pakeltų paviršių: laikyti ant padėklų arba lentynų, kad būtų išvengta tiesioginio sąlyčio su žeme.

Ar yra kokių nors kontraindikacijų ar apribojimų vartojant amofosą?

Taip, yra keletas apribojimų ir kontraindikacijų:

Todėl prieš naudojant amofosą rekomenduojama atlikti dirvožemio analizę ir pasikonsultuoti su agronomu.

Per didelis azoto ir fosforo kiekis: gali lemti pertręšimą, neigiamai paveikti augalų augimą ir sukelti aplinkos taršą.
Jautrūs pasėliai: kai kurie augalai gali neigiamai reaguoti į didelį azoto ar fosforo kiekį.
Didelis dirvožemio rūgštingumas: prieš naudojant amofosą rekomenduojama patikrinti dirvožemio pH, nes fosforas geriau įsisavinamas esant neutraliam arba silpnai rūgštiniam pH.
Draudžiami naudojimo laikotarpiai: tręšimas tam tikrais augalų augimo etapais gali būti ribojamas, siekiant išvengti neigiamo poveikio.

Kaip amofosas veikia augalų augimą ir vystymąsi?

Ammophos skatina:

Aktyvus augimas: azotas stimuliuoja baltymų sintezę ir žaliosios masės vystymąsi augaluose.
Šaknų sistemos vystymasis: fosforas gerina šaknų formavimąsi ir vystymąsi, didindamas augalų atsparumą nepalankioms sąlygoms.
Padidėjęs derlius: subalansuota mityba lemia didesnį derlių ir geresnę vaisių kokybę.
Atsparumas ligoms: sveiki ir gerai išsivystę augalai yra atsparesni įvairioms ligoms ir kenkėjams.

Kuo amofosas skiriasi nuo kitų kompleksinių trąšų?

Pagrindiniai amofoso ir kitų kompleksinių trąšų skirtumai yra jų sudėtis ir maistinių medžiagų santykis:

N:P₂O₅ santykis: amofoske yra maždaug vienodos azoto ir fosforo proporcijos, todėl tai yra subalansuota trąša pradiniams augalų augimo etapams.
Gamybos būdas: amonio nitrato ir superfosfato mišinio granuliavimas užtikrina paprastą naudojimą ir tolygų maistinių medžiagų pasiskirstymą.
Naudojimas: amofosas tinka įvairiems augalams ir gali būti naudojamas kaip pagrindinė arba papildoma trąša.
Mikroelementų kiekis: skirtingai nuo kai kurių kitų kompleksinių trąšų, amofosas gali neturėti papildomų mikroelementų, todėl juos gali tekti naudoti atskirai.

Pasirinkimas tarp amofoso ir kitų kompleksinių trąšų priklauso nuo konkrečių dirvožemio ir augalų poreikių, taip pat nuo agronominių sąlygų.